Taip, visa informacija, kurią klientai pateikia, yra konfidenciali ir kruopščiai saugoma, kaip numatyta įstatymuose.

Tiems, kas dar nespėjo, patogiausias būdas pateikti anketą ar atnaujinti jos duomenis – per savo interneto banką. Jei nesinaudojate interneto banku, anketą galite užpildyti atvykę į artimiausią banko skyrių. Tą gali padaryti ir įgaliotas asmuo. Kai kurie bankai suteikia galimybę duomenų anketą atnaujinti ir telefonu, prieš tai identifikavę kliento tapatybę.

Pildant anketą ar nežinant, kur ir kaip ją užpildyti, visuomet galima konsultuotis su savo banko darbuotojais telefonu ar kreiptis į Lietuvos bankų asociaciją.

Nesilaikant reikalavimų, nuobaudos gresia ir bankams, ir klientams

Jeigu klientas atsisako pateikti prašomą informaciją, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, blokuoti mokėjimo kortelę, interneto banką ar sąskaitą.

Tuo tarpu nesilaikantys reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą.

Jeigu klientas nepateikė duomenų laiku ir gavo pranešimą, kad sąskaita užblokuota (tokiu atveju joje esantys pinigai lieka saugūs), jam tereikia užpildytą tą pačią anketą ir sąskaita bus atblokuota.

Tikrai ne. Prašymas klientams pateikti papildomus duomenis nesusijęs su kokiais nors įtarimais ar nepagrįstu informacijos rinkimu. Tai įprastas procesas, kuris taikomas visų bankų klientams.

Turint aktualius duomenis, lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą, užkirsti kelią galimai neteisėtiems ar įtartiniems veiksmams. Tokiu būdu bankai gali geriausiai ginti kliento interesus ir užtikrinti atliekamų operacijų saugumą.

Ne. Tai – pasaulinė praktika – bendra tendencija finansų pasaulyje visose pažangiose valstybėse.

Tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos veiksmai tampa vis aktualesni, ypač pasaulyje suaktyvėjus įvairioms saugumo grėsmėms. Pagal teisinius šios srities reikalavimus visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmę keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad anketos pildymas  nėra bankų užgaida ar noras rinkti perteklinę informaciją apie savo klientus. Tai bankai daro ne savo pačių iniciatyva, o dėl to, kad yra įpareigoti įstatymų – teisinių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srities reikalavimų. Remiantis jais, bankai įgyvendina taip vadinamą „Pažink savo klientą“ (angl. „Know your client“) principą, kuris įpareigoja surinkti aktualius duomenis apie savo klientus.

Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtis. Naujas banko klientas, pildydamas anketą, paprastai nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami. Tokiu būdu įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.

Papildomai bankai periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti duomenų atnaujinimo anketą. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti.

Patogiausia – į savo banką telefonu, internetu arba apsilankius padalinyje. Taip pat, kilus neaiškumams, visuomet galima kreiptis į Lietuvos bankų asociaciją.

Kiekvienas bankas visą reikalingą informaciją klientams teikia savo interneto svetainėse bei interneto banke.

Tikslų yra keletas, svarbiausi jų:

• sklandžių santykių tarp kliento ir banko palaikymas bei tinkamo paslaugų teikimo klientams užtikrinimas;
• klientams aiškiai suprantamų galimybių naudotis banko produktais ir paslaugomis sudarymas bei administravimas;
• kredito ir rizikos vertinimas, kuris apsaugo pačius klientus;
• kliento bei banko interesų apsauga;
• papildomų paslaugų teikimas, kliento nuomonės teiravimasis, rinkos tyrimai ir statistinių duomenų rinkimas;
• piktnaudžiavimo paslaugomis prevencijos vykdymas;
• teisinių prievolių vykdymas ir tapatybės nustatymas. Vykdant teisės aktų ir tarptautinių susitarimų reikalavimus, susijusius, pavyzdžiui, su atsakingo skolinimosi principų įgyvendinimu, „pažink savo klientą“ principų įgyvendinimu, informacijos apie sudarytą sandorį, susijusį su investavimu, skelbimu;
• vykdant rinkos skaidrumo užtikrinimo ir tokių duomenų pateikimo kompetentingoms institucijoms reikalavimus, galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, tokios veiklos nustatymo, tyrimo ir informavimo apie galimą tokią veiklą;
• klientui taikomų finansinių sankcijų arba dalyvavimo politikoje ir tapatybės nustatymo tikslais, kai tai būtina vykdant sutartį;
• siekiant imtis veiksmų kliento prašymu prieš sudarant sutartį, vykdant teisinę pareigą ar siekiant banko teisėto intereso užtikrinti tinkamą rizikos ir organizacijos valdymą;
• sandorių per mokėjimo sistemą vykdymas.

Nesant teisinio pagrindo, bet koks sutartyje tarp kliento ir banko nenumatytas duomenų perdavimas yra draudžiamas.

Asmens duomenys gali būti perduodami teisėsaugos institucijai, kai tai būtina jos atliekamam tyrimui, arba duomenų tvarkytojams, teikiantiems paslaugas bankams.

Asmens duomenys gali būti gaunami tiesiogiai iš kliento, iš kliento veiklos jam naudojantis paslaugomis ir išorinių šaltinių, kaip valstybės ir privačių asmenų valdomų registrų bei kitų trečiųjų šalių.

Duomenys pateikiami klientui susisiekus su banku per interneto banką, mobiliąją bankininkystę, el. paštu, telefonu ar apsilankius banko padalinyje.

Prisijungę prie savo interneto banko, klientai gali peržiūrėti aktualią informaciją apie save. Interneto banke ar banko padalinyje taip pat galima kreiptis su prašymu dėl turimų kliento duomenų pateikimo.

Kilus bet kokiems neaiškumams, visuomet galima susisiekti su savo banku bendruoju telefonu bei interneto banko žinute ar apsilankius padalinyje.

Banko renkami duomenys priklauso nuo to, kokiomis paslaugomis naudojasi klientas. Galima rinkti tokią informaciją kaip vardas ir pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.

Bankas siekia užtikrinti, kad būtų tvarkomas minimalus kiekis asmens duomenų, be to, klientas turi teisę žinoti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu asmens duomenys renkami, kiek laiko saugomi.

Asmens duomenys yra saugomi tik tiek, kiek tai yra būtina.

Kliento duomenys yra būtini, kad bankas galėtų suteikti pageidaujamas, konkrečiam klientui aktualiausias paslaugas bei produktus ir užtikrinti tinkamą jų teikimą.

Duomenys taip pat reikalingi klientų nuomonės apklausoms ir rinkos analizei, siekiant pagerinti banko produktų ir paslaugų kokybę.

Taip pat reikšminga priminti, kad asmens duomenys yra reikalingi užkertant kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais, valdant įsiskolinimus bei vertint riziką.

Asmens duomenys – tai visa informacija, susijusi su tam tikru asmeniu: nuo asmens tapatybės duomenų – vardo ir pavardės, asmens kodo iki informacijos apie kortele atliktus mokėjimus, banko padalinyje įvykdytas bankines operacijas, sudarytas sutartis bei pokalbius su konsultacijų centro darbuotojais.

Šis reglamentas nurodo, kad visi asmens duomenys priklauso klientui, o tai reiškia, jog klientai turi teisę gauti aiškią informaciją apie tai, kaip ir kokiam tikslui yra naudojami jų duomenys.

Pagrindinė informacija apie naująjį reglamentą bus ar jau yra skelbiama bankų interneto svetainėse. Privatumo politikos (ar kitaip pavadintuose dokumentuose) atsispindės BDAR straipsniuose nustatyti reikalavimai ir informacija apie kitas duomenų subjektų teises.

Pagrindinis tikslas – leisti žmonėms kontroliuoti savo asmens duomenis ir, suderinus ES įstatymus, supaprastinti tarptautinio verslo duomenų tvarkymo procedūras. BDAR bus taikomas ir galios visoms įmonėms bei organizacijoms, ne tik bankams, t. y. tiems, kurie tvarko ES piliečių – klientų, tiekėjų, partnerių ar darbuotojų asmens duomenimis.

Lietuvos bankų asociacija pateikia keletą svarbių patarimų vykstantiems į kelionę užsienyje.

Apie kelionę į tam tikras užsienio šalis reikia informuoti savo banką. Apie kokias šalis tiksliai reikia informuoti, galima pasitikslinti jūsų banko interneto svetainėje ar paskambinus telefonu. Įprastai bankai, siekdami užkirsti kelią neteisėtiems atsiskaitymams užsienyje, tam tikrose šalyse taiko operacijų apribojimus. Todėl neinformavę savo banko apie kelionę į šias šalis, negalėsite naudotis turima kortele tol, kol nebus panaikinti apribojimai.

Apie planuojamą kelionę į tokią šalį pranešti galite prisijungę prie savo interneto banko ir parašę laisvos formos pranešimą arba paskambinę į banką telefonu. Įjungti ar išjungti prevencinę apsaugą kai kurių bankų klientai gali ir per banko mobiliąją programėlę.

Pavyzdžiui,  šalių, kuriose gali būti taikomi apribojimai atsiskaitymams mokėjimo kortele gali būti taikomi: Argentinoje, Australijoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Čilėje, Dominikos Respublikoje, Ekvadore, Filipinuose, Gvatemaloje, Indonezijoje, JAV, Jamaikoje, Kambodžoje, Kanadoje, Kosta Rikoje, Šri Lankoje, Kolumbijoje, Indijoje, Kuveite, Namibijoje, Malaizijoje, Meksikoje, Panamoje, Peru, P. Korėjoje, Salvadore, Singapūre, Tailande, Taivane, Urugvajuje, Venesueloje, Vietname. Tokių šalių sąrašas nuolat kinta, tad dar kartą pravartu priminti, kad jį reikėtų pasitikslinti jūsų banko interneto svetainėje.

Naudingas priminimas atsikaitant kortele šalyje, kurios valiuta ne eurai. Nepamirškite, kad atsiskaitantiems ne kortelės sąskaitos valiuta (mūsų šalies atveju – ne eurais, o, pavyzdžiui, zlotais, liromis, svarais ar kt.), atsiskaitymo operacijos valiuta yra automatiškai keičiama į kortelės sąskaitos valiutą pagal banko nustatytą tvarką.

Jeigu atsiskaitote mokėjimo kortele užsienio šalyje, kurios valiuta nėra eurai, o mokėjimo kortelių skaitytuvuose arba bankomatuose leidžiama pasirinkti, kokia valiuta (eurais ar tos šalies) atsiskaityti, praktika rodo, kad atsiskaitymas vietine valiuta dažniausiai būna pigesnis nei mokėjimas eurais.

Mokant vietine valiuta (ne eurais) yra taikomas valiutos keitimo mokestis. Atsiskaitant parduotuvėje ar internetu, imant grynųjų pinigų iš bankomato bet kuria „VISA“ ar „MasterCard“ mokėjimo kortele atsiskaitymo suma yra keičiama į eurus pagal „VISA Europe“ ar „MasterCard International“ nustatytą valiutos keitimo kursą, kuris galioja duomenų tvarkymo dieną. Šį kursą galima pasitikrinti „VISA Europe“ ar „MasterCard International“ interneto svetainėse. Prie šio valiutos keitimo kurso yra pridedamas banko nustatytas valiutos keitimo mokestis. Šis mokestis priklauso nuo jūsų banko ir jį galima pasitikslinti banko interneto svetainėje. Įprastai jis būna tarp 2 ir 2,7 proc.

Tuo tarpu, jeigu pasirinktumėte atsiskaitymą eurais, valiutų konvertavimą atlieka prekybininką aptarnaujantis užsienio šalies bankas. Tokiu atveju valiutos konvertavimo mokestį nustato prekybininkas kartu su jį aptarnaujančiu banku. Šio mokesčio iš anksto negalite žinoti. Tas pats galioja ir išsigryninant pinigus bankomate.

Nesinaudokite nežinomų bankų bankomatais. Patariama pinigus imti tik iš žinomų bankų bankomatų saugiose, gerai apšviestose vietose.

Nesivežkite daug grynųjų. Dabar jau beveik visur galima be problemų atsiskaityti kortelėmis, bet, jeigu prireikia grynųjų (pavyzdžiui, atsiskaitant turguose), geriau jais pasirūpinti dar prieš kelionę, kad išsiimant iš bankomato užsienyje, nereikėtų mokėti papildomų mokesčių. Turėti kortelę užsienyje, kur neretai pasitaiko kišenvagių, saugiau nei grynuosius. Atsitikus nelaimei, kortelę galima užblokuoti, o grynųjų atgauti dažniausiai nepavyks.

Be to, staiga prireikus, į kortelę galėsite gauti pinigų iš artimųjų, esančių namuose.

Atsiskaitymų operacijos turi vykti jūsų akivaizdoje. Jei aptarnaujantis personalas nori jūsų kortelę išsinešti į kitą patalpą arba nori ja perbraukti per įrenginį, kurio nematote (pavyzdžiui, užstoja prekystalis), toks elgesys turėtų sukelti įtarimų. Jei susidūrėte su tokia situacija, nepasimeskite – paklauskite, ką daro su jūsų kortele, kur ją neša, pasakykite, kad norite matyti, kaip vyksta atsiskaitymo operacija.

Taip pat atsiskaitydami kortele, įvertinkite vietą, kurioje mokate. Dideliuose prekybos centruose ar žinomų prekės ženklų restoranuose mokėti kortele saugiau negu mažose pakelės parduotuvėlėse ar užkandinėse.

Kelionėse praverčia kredito kortelė su draudimu. Ja galima ne tik atsiskaitinėti, grynintis pinigus bankomatuose, bet ir prireikus pasiskolinti pinigų nenumatytiems atvejams, jei turite kredito limitą, išsinuomoti viešbutį ar automobilį. Įvykus nelaimingam atsitikimui, pravers medicininių išlaidų draudimas bei draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

Jeigu pastebėjote bet kokių neatitikimų savo sąskaitos išraše, nedelsdami apie tai informuokite banką. Stebėti savo išlaidas lengviau, kai esate užsisakę paslaugą gauti banko pranešimus SMS žinutėmis arba automatinius mobiliosios programėlės pranešimus („push notifications“), kurie gaunami į išmanųjį telefoną, jei nuo sąskaitos nurašomi arba į ją gaunami pinigai.