1. Klientui atšaukus savo tiesioginės rinkodaros sutikimą, didelės organizacijos, kurios turi dideles ir sudėtingas informacines sistemas, gali turėti bent 1-4 dienų pereinamąjį laikotarpį to atšaukimo įgyvendinimui, kad panaikintų kliento kontaktus ar/ir kitus duomenis iš visų sąrašų ir sistemų.
Klientui atšaukus savo tiesioginės rinkodaros sutikimą, galimas protingas laikotarpis, pavyzdžiui, 1-4 dienos, kad būtų įgyvendintas sutikimo atšaukimas. Ypač, tai taikytina didelėms įmonėms, turinčioms sudėtingas informacines sistemas.
2. Duomenų prieinamumo pažeidimas yra netyčinis arba neleistinas prieigos prie asmens duomenų praradimas arba asmens duomenų sunaikinimas. Manome, kad tam, jog laikyti prieinamumo pažeidimą įvykusiu, prieigą prie asmens duomenų turėtų prarasti ir klientas, ir bankas.
Prieinamumo pažeidimas bankiniame sektoriuje turėtų būti laikomas įvykusiu tada, kai duomenys taptų neprieinami (net jei laikinai) jokiomis priemonėmis ir klientui, ir bankui.
3. Ar „baneriai“, rodomi bankų ir finansinių institucijų tinklapiuose bei interneto bankuose, kviečiantys duoti tiesioginės rinkodaros sutikimą, nėra laikomi tiesiogine rinkodara?
Bankų ir finansinių institucijų tinklalapiuose bei interneto bankuose rodomi „baneriai“, kviečiantys duoti tiesioginės rinkodaros sutikimą, nėra laikomi tiesioginės rinkodaros veikla. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu „banerių“ rodymui būtų naudojami asmens duomenys, tuomet tokiam asmens duomenų tvarkymui būtų taikomi BDAR reikalavimai.
4. Ar reklaminių „banerių“ rodymas interneto banke, mobiliojoje programėlėje (tiesiog reklama, ne profiliuotas specialus pasiūlymas) nėra laikytina tiesiogine rinkodara?
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje C-102/20 StWL Städtische Werke Lauf a.d. Pegnitz GmbH sprendimą, reklamjuostės („baneriai“) ar iškylantys langai („pop-up“) nėra tapatūs elektroniniams laiškams (finansų sektoriaus atveju – tai būtų interneto banko žinutėms). Priešingai nei reklamjuostės ar iškylantys langai, reklaminiai elektroniniai pranešimai ar žinutės, atsirandančios asmens privačių elektroninių laiškų/žinučių sąraše, kliudo prieigą prie šių laiškų/žinučių taip pat, kaip nepageidaujamų elektroninių laiškų (vadinamojo brukalo) atveju, nes dėl tokios praktikos asmuo turi priimti sprendimą dėl šių pranešimų tvarkymo.
5. Ar gali būti klientų profiliavimas atliekamas kitu teisėtu pagrindu nei sutikimas, kai siekiama išfiltruoti klientus, kuriems tiesioginė rinkodara neturėtų būti siunčiama?
Klientų profiliavimas (arba išfiltravimas tų klientų, kuriems tiesioginės rinkodaros pasiūlymai negali būti siunčiami, pavyzdžiui, siekiant įgyvendinti atsakingos skolinimosi principus) gali būti atliekamas ir kitu teisiniu pagrindu. Šiuo atveju būtų galima remtis teisėtu finansų įstaigos interesu, užtikrinus finansų įstaigos ir duomenų subjektų interesų pusiausvyros įvertinimą ir, prireikus, atliktus poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
