Žaliasis kursas iš finansinių tarpininkų, be kita ko, reikalauja kruopštaus pasirengimo vertinti galimus klimato pokyčius ir jų poveikį. Lietuvos bankų asociacija (LBA) viešam naudojimui skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atliktą studiją, kurioje kelių dešimtmečių laikotarpiu apžvelgiamos galimos klimato kaitos Lietuvai keliamos rizikos.
Europos Komisija, pristačiusi Žaliojo kurso politiką, paskelbė tikslą iki 2050-ųjų paversti Europą pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. Pasirašydama Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, Lietuva drauge su kitomis valstybėmis įsipareigojo siekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5°C.
Siekdamos įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, finansų įstaigos rengia ne tik perėjimo prie aplinkai neutralios veiklos strategijas, bet ir atlieka savo, kaip finansinių tarpininkų, galinčių padėti pereiti prie klimato neutralumo, vaidmenį.
Sektoriui, be kita ko, svarbu gebėti įvertinti savo paskolų portfelio „žalumą“ ir įgyvendinti aktualius priežiūros reikalavimus, nustatytus Europos Komisijos komunikate „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“, Europos Centrinio banko „Gairėse dėl klimato ir aplinkos rizikos“ ir kituose teisės aktuose. Fizinių rizikų atskleidimo reikalavimai taikomi vertybinių popierių biržoje listinguojamoms bendrovėms, bankams, draudimo bendrovėms.
„Pernai, atlikdami priežiūros institucijos – Europos centrinio banko – testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, LBA nariai susidūrė su duomenų apie mūsų šaliai aktualias fizines klimato rizikas trūkumu. Aptarus tai asociacijos Tvarumo komitete, nuspręsta, kad pirmųjų žingsnių spragoms užpildyti galime imtis patys – pavyzdžiui, kreiptis į nepriklausomus ekspertus reikalingai analizei atlikti ir pasidalyti jos rezultatais su kolegomis, visuomene bei visais, kam ši informacija gali būti aktuali“, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Į pagalbą pasitelkta Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba LBA užsakymu atliko Lietuvos klimato kaitos rizikų XXI a. viduriui studiją, kurios ataskaita jau yra prieinama viešai. Joje, vadovaujantis įvairiomis ateities klimato kaitos prognozių tyrimais bei mokslinėmis publikacijomis, įvertinta galima klimato kaitos Lietuvai ateinančiais 30–40 metų keliama rizika. Analizėje apžvelgiamos tokių stichijos reiškinių, kaip potvyniai, sausros, krituliai, miškų gaisrai, šaltis karštis, stiprus vėjas, jūros lygio kilimas, perspektyvos.
Studijoje pateiktos lentelės, kuriose rizikų intensyvumas nustatytas pagal teritorines apskritis. 2030–2060 m. prognozės taip pat skirstomos į du RCP (tipinės koncentracijų trajektorijos) scenarijus – RCP 4.5 (vidutinis) ir RCP 8.5 (pesimistinis), kurie parodo, kaip pasikeis Žemės šilumos balansas dėl šiltnamio dujų koncentracijos atmosferoje.
Dokumentas nėra privalomas – asociacijos nariai ir visi norintieji juo gali naudotis savo nuožiūra pagal poreikį. Anot studiją užsakiusios LBA, tikimasi, kad pirmasis darbas šioje reikšmingoje srityje įgis tęstinumą: kitu etapu, dalyvaujant atsakingoms valstybės institucijomis, galėtų būti parengtas detalesnis studijos variantas.
