Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) savo šią savaitę paskelbtose išvadose nurodė, kad praėjusį mėnesį įvestas naujas mokestis bankams (laikinasis solidarumo įnašas) gali būti suvokiamas kaip užsienio investicijų mokestis. TVF pabrėžė, jog šalies finansinio stabilumo išsaugojimas turėtų būti pagrindinis prioritetas, o dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių srityje šalies, reputaciją.
Šią savaitę TVF Lietuvoje užbaigė misiją, kurios metu analizavo šalies ekonominę situaciją. TVF savo išvadose atkreipė dėmesį ir į šiemet išskirtinai tik bankų sektoriui įvestą solidarumo mokestį bei tokio sprendimo poveikį Lietuvos finansų sistemai. TVF išvadose teigia, kad mokestis bankams turėtų likti laikinas, kad jis nebūtų suvokiamas kaip rinkliava už užsienio investicijas ir galimas neigiamas poveikis bankų efektyvumui būtų sumažintas.
„Nuolatiniai konkrečiuose sektoriuose pelnui taikomi mokesčiai ilgainiui paprastai turi iškraipantį poveikį. Tai ypač pasakytina apie bankų sistemą, kurioje iki šiol efektyvumas, o ne koncentracija, Lietuvoje buvo pagrindinė sveiko pelningumo lygio priežastis. Dabartinėse nepastoviose tarptautinėse finansų rinkose finansinio stabilumo išsaugojimas yra pagrindinis prioritetas. Dažni ad hoc mokesčių pokyčiai sektoriuose, kuriuose dominuoja užsienio investicijos, silpnina Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingų mokesčių šalies, reputaciją“, - rašoma TVF paskelbtose išvadose.
Nuomonę dėl solidarumo įnašo įvedimo Lietuvoje taip pat yra išsakęs ir Europos centrinis bankas (ECB). Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžios ketinimai įvesti naują mokestį gali turėti neigiamų pasekmių bankų sistemos ir visos ekonomikos lygmeniu – pakenkti bankų veiklos tvarumui, kredito įstaigos gali tapti mažiau atsparios ekonomikos sukrėtimams, o faktorių visuma gali nulemti prastesnę ekonomikos situaciją, mažėtų Lietuvos patrauklumas investicijoms. Prieš priimant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą ECB ragino atlikti išsamią neigiamo poveikio analizę. Vis dėlto, šalies institucijos neatsižvelgė nei į ECB, nei į Lietuvos bankų asociacijos (LBA) išsakytas pastabas.
LBA primena, kad sektoriui, kuriame dominuoja užsienio investuotojai, visiškai nepriimtinas teisėkūros proceso organizavimas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turėjo užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Tačiau Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas įsigaliojo nuo jo priėmimo. Iki šios dienos nėra aišku, kaip konkrečiai šis mokestis turi būti apskaičiuojamas.
