Lietuvos bankų asociacija (LBA) sunerimusi dėl pastaruoju metu pasipylusių netikėtų Lietuvos institucijų sprendimų ir siūlymų, kurie ir pavieniui, ir kaip visuma kenkia šalies investicinei aplinkai. Naujausias sprendimas – Finansų ministerijos priimtas nutarimas nustatyti du kartus didesnę indėlių draudimo įmokų, mokėtinų į Indėlių draudimo fondą, normą. Sprendimo priėmimas vyko už uždarų durų, neklausiant rinkos dalyvių nuomonės, o jo įsigaliojimas numatytas jau nuo šių metų liepos 1 d. Tokia praktika, atliepianti įsivyravusią naujų mokesčių kredito įstaigoms priėmimo madą, kelia chaosą ir didina neapibrėžtumą.
Birželio 5 d. Finansų ministerija nustatė, kad visų indėlių draudimo sistemos dalyvių, tai yra, šalies bankų ir kredito unijų, metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų, mokėtinų į Indėlių draudimo fondą, norma už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. yra 0,2 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos. Tai – dukart didesnė norma nei prieš tai ketverius metus galiojusi 0,1 proc. draudimo įmokų norma. Nutarimas priimtas be konsultacijų su Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus dalyviais.
„Politikai ir atsakingos institucijos nepaliauja stebinti, pateikdami vieną nemalonų siurprizą po kito. Apie nutarimą dvigubinti įmokas į Indėlių draudimo fondą sužinojome po to, kai nutarimas jau buvo priimtas. Maža to, tvarka įsigalioja iškart – jau nuo liepos pirmosios bankai ir kredito unijos turės skaičiuoti ir pervesti įmokas pagal naują tvarką. Mes visuomet pasirengę kalbėtis ir kartu spręsti problemas, norėtųsi sugrįžti į racionalių sprendimų priėmimo kelią“, - sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
LBA pastaruoju metu pasigenda dialogo su sprendimų priėmėjais keletu aspektų, įskaitant idėją dar kartą pratęsti solidarumo mokestį bankams ir centrinių kredito unijų finansinėms grupėms, argumentuojant poreikiu padengti valstybės gynybos reikmių kaštus. LBA yra įsitikinusi, kad praktika kasmet svarstyti laikinus mokesčius kredito įstaigoms, kurie vėliau tampa nuolatiniais ar yra pratęsinėjami kelis kartus, griauna kredito įstaigų ir jų investuotojų pasitikėjimą valstybe ir jos mokestine aplinka.
