Geopolitinis nestabilumas ir neapibrėžtumas – reiškiniai, persismelkiantys į visus ekonomikos sektorius, taip pat į Šiaurės ir Baltijos šalių finansų sektorių. Visgi jam pastaraisiais metais pavyko išlaikyti atsparumą, laikantis tvirtai apsibrėžtų strateginių krypčių. Naujame Šiaurės ir Baltijos šalių bankų asociacijų leidinyje „Nordic Baltic Financial Sector EU Policy Reccomendations 2024-2029“ įvardijamos pagrindinės sritys artimiausiems penkeriems metams, kurių laikantis bus siekiama užtikrinti sklandų finansavimą tiek svarbiausiems regiono strateginiams projektams, tiek piliečiams. Taip pat pateikiamos sektoriaus rekomendacijos formuojant bendrą Europos Sąjungos politiką.
Naujame leidinyje apibrėžtos svarbiausios kryptys, kuriomis savo veiklą artimiausius penkerius metus ketina orientuoti Šiaurės ir Baltijos šalių finansų rinka. Taip pat aptariamos ir sektoriaus rekomendacijos formuojant bendrą Europos Sąjungos politiką. Šiaurės ir Baltijos regiono šalys kartu sudaro ketvirtadalį ES ekonomikos – pakankamai, kad tokiame regione veikiantis finansų sektorius padėtų Europai įgyvendinti gera lemiančią darbotvarkę.
Išsamiai su Šiaurės ir Baltijos šalių bankų asociacijų rekomendacijomis anglų kalba susipažinkite čia.
Leidinio ištrauka lietuvių kalba:
Nerimą keliančių lūžių pasaulyje nemažėja. Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir nedraugiška JAV bei Kinijos konkuravimo ašis nulėmė geopolitinių blokų persiskirstymą ir fragmentaciją. Tarp didžiųjų pasaulio galių dramatiškai mažėja ne tik bendradarbiavimo, bet ir paprasto dialogo. Spaudimas jaučiamas energijos ir maisto tiekimo grandinėse. Gyventojai susidūrė su infliacijos šuoliais ir palūkanų normų kilimu.
Šiemet Europos laukia svarbūs rinkimai. Finansų sektorius iš naujos politinės darbotvarkės tikisi sprendimų, nukreiptų į Europos atsparumo, konkurencingumo didinimą ir vienybės stiprinimą. Bankininkystės sektorius savo ruožtu įsipareigoja prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo ir atkreipia dėmesį į kelias svarbiausias sritis, kuriose būtini pokyčiai, norint didinti stiprios, konkurencingos, į ateitį orientuotos Europos vaidmenį.
Klimato kaita – vienas iš laukų, kuriuose veiksmų atidėlioti nebegalima. Ko gero, tiesiausias kelias, kuriuo einant galima įveikti ar bent sušvelninti klimato kaitos padarinius – inovacijos, o tam būtina sveika viešųjų ir privačių lėšų cirkuliacija. Privačiam Europos finansų sektoriui čia tenka lemiamas vaidmuo.
Naujajam Europos Parlamentui ir Europos Komisijai teks naviguoti tarp daugybės pasirinkimų. Gerai funkcionuojančio finansų sektoriaus bruožai – atsparumas, tvarumas, skaitmenizavimasis, įtrauktis ir likvidumas. Šiaurės ir Baltijos šalių finansų sektorius yra pasirengęs dalintis savo ekspertiškumu, patirtimi ir gairėmis, žyminčiomis geresnę ateitį Europai ir jos piliečiams.
Finansų sektoriaus gyvybingumo šaltinis – vartotojai. Teikdamas paslaugas piliečiams ir verslams, šis sektorius sujungia politinį pasaulį su ekonomine erdve ir, sklandžiai veikdamas, įlieja į ją ramybės. Kelios pastarosios krizės patvirtino, kad sektorius sugeba išlikti stabilus net ir ypač rimtų išmėginimų sąlygomis: finansų sektorius palaikė gyventojus ir verslą pandemijos metu; gana sėkmingai navigavo tarp geopolitikos smūgių sukeltų energetikos sektoriaus bangų. Finansų sektorius įrodė savo atsparumą augančios infliacijos ir išaugusių palūkanų normų fone.
Žvelgiant tolyn, svarbiausia bus išlaikyti balansą tarp ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo, sektoriui įsitraukus į ekonomikos skatinimo veiksmus.
