Birutė kompiuterį nusipirko 2000-aisiais. Manė, pravers anūkams, bet pamažu įgudo naudotis ir pati. Tad ir įvaldyti išmanųjį telefoną nebuvo sudėtinga. Pensininkei labai patiko socialiniai tinklai. Susirado nemažai jaunystės bičiulių, kraštiečių. O sykį sulaukė žinutės iš amerikiečio karininko, tarnaujančio Sirijoje.
Bent jau taip prisistatė Džozefas, užkalbinęs Birutę, nes patikusi jos nuotrauka. Taip, brandi moteris, bet jis patikino, kad tai visiškai nesvarbu, juk tiesiog ieškąs nuoširdaus bendravimo. O ir pačiam jau 56-eri. Toli nuo gimtųjų namų, svečioje kultūroje rasti draugų sudėtinga. Savo atvaizdo anketoje Džozefas neskelbė, kaip paaiškino, dėl kariuomenės taisyklių.
Kariškis, kuris skaito mintis
Buvo neįprasta leistis į susirašinėjimą su užsieniečiu – tiesa, jis rašydavo lietuviškai, išsiversdamas per programėlę. Bet pokalbis mezgėsi tikrai malonus. Džozefas pasakojo apie savo gyvenimą, dalijosi skyrybų patirtimi, kaip vienas augino dukrą, dabar jau sukūrusią savo šeimą. Teiraudavosi, kaip sekasi Birutei, vis dėkojo už jam skiriamą laiką.
Vyrui Steponui pasakoti apie naują pažintį ji neskubėjo. Tebūnie tai atgaiva laisvalaikiu, nutarė. Ir vis dažniau užsisėdėdavo su telefonu, kaip sakydavo Stepui, skaitinėdama dienos naujienas.
Bendravimas tęsėsi porą mėnesių. Birutė nė svajot nesvajojo apie tokį ryšį. Džozefas, atrodo, skaitė jos mintis. Kartą parašė, kaip džiaugiasi suradęs artimą sielą ir kaip svajojąs apie susitikimą. Birutė prapliupo juoktis. Bet širdyje pasidarė labai gera.
Išpirka už deimantus
Po kurio laiko Džozefas panoro padaryti draugei dovaną. Jos turinys turėjęs tapti staigmena. Paprašė adreso. Ir, nelemta biurokratija, siuntą sustabdė muitinėje! Pasirodo, dovana itin vertinga. Anot Džozefo, gavėjas privalėjo sumokėti išpirkimo mokestį už procedūras.
Birutė paragino pasakyti, ką siunčiąs. Pasirodo, papuošalus su deimantais... Dieve brangus, tai koks tas mokestis? Reikėjo trijų tūkstančių eurų. Ir dar dviejų – už draudimą, jis kaip pareigūnas negalįs atlikti tokio mokėjimo, tačiau, be abejo, pinigus grąžinsiąs, o dovana juk daug vertingesnė.
Atsiuntė užsienietiškus dokumentus, mokėjimo rekvizitus. Birutė, sujaudinta dėmesio, nuėjo į banką ir pavedimus atliko.
Kitą dieną ji sulaukė banko skambučio. Kadangi pavedimai buvo tarptautiniai, o gavėjai – fiziniai asmenys Nigerijoje, bankui kilo klausimų, kas klientę su jais sieja. Taigi čia pavedimas Sirijos muitinei ir draudimo įmonei, sakęs jai Džozefas... Birutė susmuko kėdėje.
Ačiū dievui, mokėjimus pavyko sustabdyti. Kitaip būtų mačiusi ir santaupas, skirtas remontui, ir deimantus kaip savo pačios ausis. O ką būtų reikėję pasakyti Stepui... Kaip ji galėjo taip pasimauti! Birutė pravirko. Džozefą, kuris toliau uoliai klausinėjo, kaip ji laikosi ir kaip pavyko mokėjimai, užblokavo.
Išvilioja milijonus
Šios istorijos, kuri sukurta pagal tikrus faktus, herojė atsipirko stresu. Tačiau galimi ir kur kas didesni praradimai. Kol lėšos neįskaitytos į gavėjo sąskaitą ar pavedimas neišsiųstas iš banko, tarptautinius pervedimus įmanoma atšaukti, primena Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė. Todėl labai svarbu, kad klientai patys nedelstų kreiptis į banką.
„Tačiau neretai, net ir supratę, kad pinigus pervedė sukčiams, klientai nedrįsta apie tai pranešti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai nenori pripažinti, jog yra apgaudinėjami, ir nekreipia dėmesio į banko darbuotojų ar policijos perspėjimus“, – akcentuoja E. Čipkutė.
Įtarimų romantinių sukčių taikomi scenarijai tikrai gali sukelti neiškart: pradžia visuomet būna romantiškas bendravimas. Beje, dažniausiai – raštu: šio žanro atstovai neskuba imtis telefono ar vaizdo skambučio, teisindamiesi ypatingomis aplinkybėmis.
Būkite budrūs, jei naujas bičiulis ar bičiulė po kiek laiko ima jūsų prašyti pinigų, dovanų ar asmeninių duomenų. Tai gali būti subtiliai reiškiami, neįkyrūs prašymai, apipinti pasakojimais apie nenumatytus sunkumus, pavyzdžiui, laikinai užblokuotą sąskaitą, pamestą mokėjimo kortelę ar, atvirkščiai, artimųjų ligas ir pan., netgi šantažas dėl pateiktų intymių nuotraukų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
Svarbu ir neatskleisti savo interneto bankininkystės duomenų, neatlikti pavedimo kito asmens vardu, neskubėti skolintis pinigų iš pažįstamų ar finansų įstaigų, kad įvykdytumėte prašymus.
LBA duomenimis, per pirmąjį 2022 metų pusmetį asociacijos narių pastangomis į iš sukčių rankas nepakliuvo arba buvo sugrąžinta savininkams iš viso 2,3 mln. eurų. Bendradarbiaujant teisėsaugai ir bankams į savininkų sąskaitas sugrįžo 1,2 mln. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 1,1 mln. eurų buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po atlikto tyrimo grąžinta klientams. Romantiniams sukčiams šiuo laikotarpiu pervesta iš viso 238 tūkst. eurų, o grąžinti pavyko apie trečdalį šios sumos.
Daugiau tikrų faktų pagrindu sukurtų istorijų apie finansinius sukčiavimus rasite interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt. Joje taip pat apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami. Tai – Lietuvos bankų asociacijos ir jos narių, 20-ies bankų ir finansų sektoriaus įmonių, vykdomos finansinio sukčiavimo prevencijos kampanijos dalis.