Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija birželio 3 d. Vilniuje rengia tarptautinę finansų konferenciją „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ (angl. “Making Green Finance a reality in the Baltics”), kurioje bus diskutuojama apie Europos Žaliojo kurso įgyvendinimą ir dalijamasi įžvalgomis apie klimato kaitos iššūkius iš finansų sektoriaus perspektyvos.
Finansų sektoriaus vaidmuo naujojoje ekonomikoje, tvarių finansų raida Baltijos šalyse, „žaliasis“ bankų skolinimas verslui ir veiksmai, lemiantys lyderystę tvarių finansų srityje – pagrindinės pirmą kartą organizuojamos konferencijos diskusijų kryptys.
Konferencija, kuria Lietuva siekia lyderystės gvildenant žaliųjų finansų temas, suburs aukšto lygio politikos formuotojus, verslo ir tarptautinių institucijų vadovus, ekspertus, kurie dalinsis savo įžvalgomis apie tai, kaip sekasi siekti tvarių finansų proveržio Baltijos šalyse bei mažinti neigiamą poveikį klimato kaitai.
„Žalioji transformacija reikalauja milžiniškų išteklių. Todėl labai svarbu efektyviai sutelkti tiek viešuosius, tiek privačiuosius resursus. Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos finansuoti reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų bus skirta valstybės. Likusią dalį turės užtikrinti privatūs subjektai. Šiuo metu baigiame rengti Tvariųjų finansų veiksmų planą, kuris leis sukurti palankią ekosistemą privačių lėšų panaudojimui ir investavimui. Tikiu, kad ši konferencija pasitarnaus kaip platforma keistis idėjomis, skatinant sklandų perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kurios svarbą dar labiau išryškina geopolitinės aktualijos“, – sakė Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot konferencijos organizatorių, finansų sektorius yra pagrindinis perėjimo prie tvaresnės Baltijos šalių ekonomikos įrankis. Lietuvos finansų įstaigos nuolat pristato naujus į tvarumą orientuotus produktus, kuriamos klimato rizikos valdymo sistemos, o didžiosios bendrovės savo kreditoriams jau teikia ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų protokolus. Vis dėlto ekonomikos žalinimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame kyla ir nemažai iššūkių – konferencijoje bus diskutuojama, kaip verslas, finansų sektoriaus dalyviai ir politikos formuotojai gali bendradarbiauti, jog perėjimas prie neutralaus poveikio klimato kaitai būtų sklandesnis ir efektyvesnis.
„Klimato atžvilgiu nebegalime sau leisti netvarių investicijų. Esame įsipareigoję sukurti integruotas tvarias finansų rinkas, kad galėtume įveikti šiandienos iššūkius ir užtikrinti mūsų piliečių ateitį. Be to, perėjimas prie ekologiškos ekonomikos tapo ypač aktualus, atsižvelgiant į Europoje vykstantį karą ir būtinybę permąstyti bent jau mūsų energetikos politiką. Vadovaujantis aktualia ES auditorių išvada, ES ir nacionaliniu lygmeniu reikia imtis ryžtingų veiksmu, kad privatus ir viešasis finansavimas būtų nukreipti į tvarias investicijas, kuriant nulinės emisijos ekonomiką. Be to, aplinkosaugos, socialinės ir valdymo (angl. ESG) informacijos reitingams ir duomenų atskleidimui reikalingas tinkamas reguliavimas, kad būtų užkirstas kelias vadinamajam žaliajam smegenų plovimui ir užtikrintas piliečių pasitikėjimas finansų rinkų tvarumu. ES auditoriai yra pasirengę dalytis savo įžvalgomis“, – sakė Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius.
„Europos Komisija per ateinantį dešimtmetį sutelks bent 1 trln. eurų tvarių investicijų, o tam, kad jos būtų efektyviai panaudotos, reikia visų ekonomikos dalyvių: politikos, finansų, verslo – įsitraukimo. Šiokį tokį žaliųjų finansų proveržį jau pastebime – bankai ir kitos kredito įstaigos pristato vis daugiau žaliųjų finansavimo produktų, o nuo šių metų pradžios didžiųjų verslo klientų prašo pateikti ir duomenis apie įmonių ŠESD emisijas – jie vertinami priimant sprendimus dėl kreditavimo. Šioje konferencijoje stengsimės atsakyti, ko reikia, kad verslas sparčiau investuotų į veiklos žalinimą bei ko reikia pačiam finansų sektoriui, jog transformacija įgautų didesnį pagreitį“, – teigė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Konferencijoje dalyvaus Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis, Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer, Tarptautinio valiutos fondo Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Mahmood Pradhan, Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinio direktorato (DG REFORM) generalinis direktorius Mario Nava, Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (angl. ESMA) vykdomoji direktorė Natasha Cazenave, EUROFI finansų forumo prezidentas Davidas Wrightas, LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Swedbank“ Lietuvoje generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Inga Skisaker, LHV banko institucinių rinkų vadovas Ivaras Bergmanis, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantysis partneris Tomas Kontautas, „Nasdaq“ viceprezidentas, ESG sprendimų vadovas Tomas Thyblad, AB „AUGA group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas ir kiti ekspertai.
Nemokamas renginys anglų kalba vyks viešbučio „Crowne Plaza Vilnius“ konferencijų centre ir bus tiesiogiai transliuojamas interneto svetainėje www.financeconference.eu ir Finansų ministerijos „Facebook“ paskyroje.
