Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė Lietuvos ekonomikos vertinimą, kuriame nemažai dėmesio skirta Lietuvos bankų sektoriui. Fondas atkreipia Lietuvos institucijų dėmesį, kad naujas mokestis bankams (solidarumo įnašas) gali būti suprastas kaip užsienio investicijų apmokestinimas. TVF priminė, kad 2019 m. laikinai įvestas papildomas bankų pelno apmokestinimas, vėliau tapęs nuolatiniu, taip pat iš esmės yra mokamas užsienio investuotojų.
Kiekvienais metais TVF vertina šalies ekonominę padėtį ir plėtros tendencijas. Šio fondo narės, tarp kurių yra ir Lietuva, įsipareigojusios siekti vykdyti ekonominę ir finansų politiką, užtikrinančią šalies ir globalų finansinį bei ekonominį stabilumą. Vienas pagrindinių TVF veiklos tikslų – atgrasyti savo nares nuo politikos, kuri kenktų finansų sistemos stabilumui.
Jau ne pirmą kartą TVF atkreipia Lietuvos institucijų dėmesį, kad mūsų šalyje įvestas naujas bankų mokestis iš esmės yra taikomas užsienio kapitalo bankams bei gali sumažinti bankų sektoriaus efektyvumą (2023 m. birželio mėn. TVF misijos Lietuvoje išvados).
LBA yra ne kartą pasisakiusi, kad įvestas naujasis mokestis bankams diskriminuoja vieną verslo sektorių, o kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai blogėja jau kelerius metus iš eilės. Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
Nuosekliai bloginama ir specialiai bankams konstruojama mokestinė aplinka mažina šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Į tai dėmesį atkreipė ir TVF, pabrėždamas, kad Lietuva, dažnai ad hoc kaitaliodama mokesčius sektoriuose su reikšmingomis užsienio investicijomis, rizikuoja pabloginti savo sunkiai iškovotą reputaciją užsienio investuotojų akyse.
TVF, pateikdamas Lietuvos ekonomikos vertinimą, pažymėjo, kad silpnėjanti ekonomika ir aukštesnės palūkanų normos didina riziką finansų sektoriuje, tačiau bankai gali šias rizikas valdyti dėl turimo didelio likvidumo, kapitalizacijos ir pelningumo. Būtent efektyvumas, o ne aukštas koncentracijos lygis, anot TVF, paaiškina vidutiniškai didesnį Lietuvos bankų sistemos pelningumą, palyginti su kitais Europos bankais.
Fondas taip pat pažymi, kad Lietuvos bankų sistema yra koncentruota: 2022 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 13 Lietuvos bankų ir 6 užsienio filialai. Nors šitoks koncentracijos lygis Europoje būtų didelis, tai negalioja tokioms mažoms rinkoms kaip Lietuva. Anot TVF, toks koncentracijos lygis taip pat nerodo, kad konkurencija Lietuvos bankų sektoriuje yra maža: pagal lyginamąjį statistikos rodiklį H (angl. H-Statistic), matuojantį kaip pajamos reaguoja į sąnaudų pokytį, konkurencija Lietuvos bankų sektoriuje yra viena didžiausių Europoje.
