Šiuo metu Lietuvos bankuose laikomų indėlių suma sudaro apie 19 mlrd. eurų – tai gyventojų santaupos, kurios nėra įdarbinamos kapitalo rinkoje. Pasak ekspertų, viena iš priežasčių, kodėl gyventojai lėšų neinvestuoja, yra informacijos apie alternatyvias investavimo galimybes ir finansinio raštingumo stoka.

„Plona riba, kas Lietuvoje laikoma mažmeninių investuotojų informavimu, o kas rekomendacija, apsunkina klientų švietimą investiciniais klausimais. Dėl to finansų rinkos dalyviai vengia skirti didelį dėmesį plačiam gyventojų informavimui apie investicinius produktus, orientuojasi į profesionalius investuotojus, o tai nėra efektyvu – santaupų pandemijos metu sukaupė visi namų ūkiai ir jei jos nebus įdarbintos, ilgainiui dar labiau nuvertės dėl infliacijos“, – spalio 1 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje konferencijoje „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kalbėjo LBA Finansų rinkų komiteto pirmininkas Vytautas Eidukaitis.

Kas svarbiau – pasiūla ar paklausa?

„Situacija vietinėje kapitalo rinkoje liūdna – „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža šiuo metu naudojasi apie 16 tūkstančių gyventojų, dar apie 40 tūkstančių asmenų lėšas nukreipia į sutelktinio finansavimo platformas. Sudėtingas investavimo platformų funkcionalumas, vartotojui draugiškos (angl. user-friendly) aplinkos neužtikrinimas lemia tai, kad didelė dalis žmonių tiesiog pasirenka naudotis nereguliuojamomis platformomis ir investuoja į užsienio rinkas, tuo tarpu Lietuva šias lėšas praranda”, – sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Praėjusiais metais akcinė bendrovė „Ignitis grupė“ įgyvendino pirminį viešąjį akcijų siūlymą, kurio metu pritraukė apie 450 mln. eurų. Pasak bendrovės finansų direktoriaus Jono Rimavičiaus, sėkmingas vertybinių popierių išplatinimas rodo ne tik gerą bendrovės pasirengimą šiam procesui, bet ir tai, kad investicijų pasiūla rinkoje yra maža.

„Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų siūlymas buvo didžiausias Baltijos šalių istorijoje ir dukart didesnis nei visi iki šiol Lietuvoje vykę pirminiai akcijų siūlymai. Emisijos metu pritraukėme apie 7 tūkstančius mažmeninių investuotojų – didelis investuotojų susidomėjimas rodo, jog ne tik paklausa, bet ir pasiūla kapitalo rinkoje yra nepakankama. Kuo daugiau bendrovių įžengs į vertybinių popierių biržą Lietuvoje, tuo greičiau vystysis kapitalo rinka ir natūraliai išaugs mažmeninių investuotojų skaičius ir jų investavimo žinios“, – sakė J. Rimavičius.

Investicijų pritraukimui šiuo metu ruošiasi ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Iki 2030 metų bendrovė planuoja pritraukti apie 7 mlrd. eurų, pirminiame etape bus išleista 300 mln. eurų vertės obligacijų emisija.

„Rengdamiesi investicijų pritraukimui, nemažai diskutuojame apie mažmeninius investuotojus – ar bendrovei apsimoka lėšas pritraukinėti iš plačiosios auditorijos, kai žinome, jog Vilniaus biržoje šiuo metu nėra nei 20 tūkstančių investuotojų? Manau, kad papildomos skatinimo priemonės valstybės lygmeniu, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos, galėtų padėti išspręsti šį klausimą. Lyderystė, aiški komunikacija ir švietimas turėtų būti raktas į kapitalo rinkos plėtrą ir vystymą“, – konferencijoje teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Finansinis švietimas – nuo mokyklos suolo

„Jeigu reikėtų pasirinkti vieną dalyką, kurį turime įgyvendinti, kad kapitalo rinka įgautų pagreitį, tai neabejotinai būtų finansinis raštingumas. Finansų valdymo pagrindų turime mokyti mokyklose, nes investuoti lengviausia pradėti tuomet, kai dar nėra ką prarasti. Jei išmokysime jaunuolius investuoti nedidelėmis sumomis, įžengę į darbo rinką jie žymiai geriau supras pinigų vertę, jų panaudojimo galimybes ir įvairius investavimo produktus“, – įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Ekspertai sutaria, kad, planuojant strateginius žingsnius, kaip vystyti kapitalo rinką, svarbu atsižvelgti į visų visuomenės grupių interesus – jaunimo ir vyresnių asmenų. Pasak V. Eidukaičio, apie 38 proc. Lietuvos gyventojų geba naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau dažniausiai tai yra jaunesnio amžiaus žmonės. Tuo metu daugiau santaupų sukaupę yra vyresni gyventojai, kuriems priimti sprendimą dėl investicinių produktų –  kur kas sudėtingiau.

„Tūkstantmečio ir Z kartos atstovai yra labai imlūs naujovėms ir technologijoms, todėl jiems nesudėtinga susigaudyti skirtingose platformose, jie domisi finansų temomis ir, manau, ateityje galėtų aktyviai įsitraukti į vertybinių popierių biržą. Tuo metu vyresniems asmenims, kuriems trūksta žinių apie finansų valdymą, reikia daugiau alternatyvių investavimo priemonių, tokių kaip pensijų fondai, per kuriuos profesionalūs investicijų valdytojai lėšas nukreiptų į kapitalo rinką“, – teigė J. Govina.

Latvija įgyvendina planą

Patirtimi, su kokiais iššūkiais ir klausimais vystant kapitalo rinką susiduriama kaimyninėje Latvijoje, konferencijoje dalijosi šios šalies Finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkė Santa Purgailė.

„Latvijos ir Lietuvos situacija yra panaši – abi šalys susiduria su mažmeninių investuotojų stygiumi, mažu vertybinių popierių biržos likvidumu. Norėdami paspartinti Latvijos kapitalo rinkos plėtrą, parengėme 10 žingsnių programą, kurioje ir iškėlėme esminius tikslus – padidinti valstybės įsitraukimą, skatinant spartesnį kapitalo rinkos vystymą, plėsti galimybes bendrovėms prekiauti savo vertybiniais popieriais ir ieškoti būdų, kaip padidinti investuotojų aktyvumą“, – kalbėjo S. Purgailė.

Latvijos 10 žingsnių programoje numatytas aktyvesnis valstybės valdomų įmonių įsitraukimas į kapitalo rinką, priemonės, padėsiančios bendrovėms pasirengti akcijų ir obligacijų platinimui, reguliacinės kapitalo rinkos aplinkos auditas. Taip pat aktualizuojamas aktyvus valstybės vaidmuo šviečiant visuomenę finansinio raštingumo klausimais – tam parengtas septynerių metų planas.