Savo ruožtu kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai prastėja jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjama Lietuvos rinkos situacija nėra išskirtinė – finansų sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje. Tačiau, išskyrus Lietuvą, Šiaurės-Baltijos regiono valstybėse papildomas bankų sektoriaus apmokestinimas nėra svarstomas. Todėl toks žingsnis reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą, lyginant su Estija, Latvija bei kitomis regiono šalimis, ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Lietuva yra daug eksportuojanti maža atvira ekonomika, labai priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, kuri ir lemia vidinį šalies finansinį stabilumą. Augančios palūkanos gali turėti didelės įtakos visos Europos ekonomikai, nes daug verslo modelių pastatyta ant žemų palūkanų. Dabartinis geopolitinis kontekstas jau ir taip mažina mūsų valstybės investicinį patrauklumą. Be to, praėjusią savaitę įvykęs vienas didžiausių bankų bankrotų JAV istorijoje yra rimtas signalas apie globalios finansų sistemos iššūkius, kylant palūkanų normoms. Be to, kaip jau esame minėję, atsižvelgiant į ekonominės ir geopolitinės padėties neapibrėžtumą, prognozuoti bankų verslo pelningumo rodiklius per anksti.

Galiausiai, krašto gynyba – nacionalinis interesas. Jeigu kalbama apie solidarumo poreikį, prie krašto gynybos finansavimo turėtų prisidėti visi šalyje veikiantys ūkio subjektai, o ne tik vienas sektorius. Taigi atsižvelgiant į krašto gynybos finansavimo svarbą, tam turėtų būti numatyti patikimesni ir įvairesni finansavimo šaltiniai.

LBA šiuo metu tęsia nuodugnią mokesčio projekto analizę ir pastabas projekto rengėjams pateiks įstatymų nustatyta tvarka.