Lietuvos bankų asociacija (LBA) šiandien Lietuvos banko pristatytą naują pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį vertina neigiamai, atkreipdama dėmesį, kad spaudimą suteikti daugiau paslaugų už mažesnę kainą vertina kaip populizmą. Lietuvos bankas paskelbė, kad paslauga besinaudojantys gyventojai galės iš bankomatų išsiimti daugiau pinigų, atlikti daugiau mokėjimo pervedimų, o pats krepšelis kainuos pigiau nei šiuo metu. LBA nuomone, paslaugų kainų reguliavimo praktika visiškai neatsižvelgiant į paslaugos kaštus neatitinka LB tikslo užtikrinti finansų sistemos stabilumą.
Lietuvos bankų asociacijai nesuprantama, kodėl Lietuvos bankas žaidžia populistinius žaidimus, kai jo pagrindinė funkcija yra ne įtikti vartotojui, o užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Tačiau formuodamas bazinio krepšelio kainodarą ir sudėtį jis niekada neklausė kredito įstaigų apie jų kaštus teikiant tokią paslaugą.
„Pastaruoju metu kartojasi atvejai, kuomet šalyje veikiančios kredito įstaigos apie reguliatoriaus pasiūlymų turinį sužino iš žiniasklaidos ar paties Lietuvos banko spaudos konferencijų. Todėl rinkos dalyviams sunku operatyviai įvertinti viešai pateikiamus Lietuvos banko pasiūlymus“, - pažymėjo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Didžiausią nerimą LBA nariams kelia tai, kad naujame krepšelyje nemokama išsigryninimo suma didinama nuo 550 iki 800 eurų. „Ši suma yra neproporcinga, nes paties Lietuvos banko skelbiama statistika rodo, kad vidutiniškai šalies gyventojai per mėnesį 2023 m. išsigrynindavo 268 EUR.
„Kodėl? Kredito įstaigos fiksuoja, kad mažėja atsiskaitymų grynaisiais. Ekonomistai pastebi mažėjančią šešėlinės ekonomikos dalį. Tad kokią žinią siunčia Lietuvos bankas, drastiškai didindamas išsigryninimo limitą? Mums skamba kaip grįžimas prie šešėlinės ekonomikos skatinimo. Apskritai, bazinio krepšelio – būtinųjų paslaugų – idėja Europos Sąjungoje kildinama iš noro pasirūpinti labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, kurioms būtina užtikrinti bazinių finansinių paslaugų prieinamumą. Tuo tarpu Lietuvos bankas gerokai nutolo nuo šios idėjos, mėgindamas sukurti ypatingai dosnų bazinį krepšelį ir į jį sudėti maksimalų kiekį paslaugų už minimalią kainą, ir tai nebepanašu į bazines paslaugas“, - sakė E. Čipkutė.
Lietuvos bankų asociacijos nuomone, toks planinės ekonomikos laikus primenantis kainų reguliavimas ir įsigalėjusi praktika be diskusijų nuleisti nurodymus ant rinkos dalyvių galvų kelia didelį nerimą.
