Eksperimentui, vykdomam ilgalaikės informacinės kampanijos „Atpažink sukčių“ rėmuose, LBA ir asociacijos partneriai, artėjant žiemos šventėms, įkūrė išgalvotą interneto parduotuvę Trendora.lt bei jos paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle. Eksperimente sutikę dalyvauti žinomi žmonės: Mantas Stonkus, Agnė Kulitaitė ir Benas Lastauskas – tapo „Meta“ platformoje transliuojamos reklaminės kampanijos veidais ir kvietė apsipirkti parduotuvėje. 

Apsilankiusieji netikroje parduotuvėje išvysdavo įprastą sukčių asortimentą: populiariąsias karšto oro gruzdintuves, firmines garso kolonėles, dulkių siurblius robotus, elektrinius dantų šepetėlius ir kt. – už neįtikimai mažas kainas. Parduotuvėje praleidus tam tikrą laiko tarpą ar spustelėjus bet kurią prekę, svečias buvo automatiškai nukreipiamas į prevencinę interneto svetainę atpazinksukciu.lt. 

Čia lankytojus pasitiko garsenybių videokreipimaisi, kuriuose Mantas, Agnė ir Benas priminė apie sukčiavimų paplitimą ir ragino apdairiau elgtis internete bei darkart susipažinti su netikrų internetinių parduotuvių savybėmis. Kaip ir ankstesnės kampanijos metu, siekta, kad paprastas vartotojas atpažintų sukčių pinkles ir galėtų jų išvengti. 

„Viena iš liūdniausių eksperimento išvadų – šiuolaikinės komunikacijos platformos yra puikus įrankis sukčiams. Parduotuvė ir jos profilis socialiniame tinkle turėjo aiškių sukčiavimo požymių: tekstuose buvo palikta klaidų, kainos ir nuolaidos – neįtikimos, informacijos apie įmonę – jokios. Tačiau per visą eksperimento mėnesį jokie filtrai nesuveikė, o reklamos kampanija transliuota be trikdžių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kai kurie vartotojai, net ir supratę, kad parduotuvė netikra, nuoširdžiai piktinosi, kad jiems nepavyko nusipirkti itin pigios gruzdintuvės ar telefono. Kitaip tariant, tikėjimas palankiais siūlymais, ypač, jei šalia jų yra žinomų žmonių veidai, yra labai stiprus“, – pažymėjo LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.  

Pasak jos, eksperimento rezultatai pralenkė prognozes: netikroje parduotuvėje Trendora.lt iš viso apsilankė kiek daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o netikros parduotuvės reklama socialiniuose tinkluose pasiekė daugiau nei 0,5 mln. Lietuvos gyventojų. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vertinimu, prognozuojama, kad 2024 metais bendra sukčių iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliota suma gali siekti apie 19 mln. Eur. Palyginus su 2023 metų duomenimis, kai buvo išviliota 11,4 mln. eurų, tai reikštų reikšmingą sukčiavimo masto augimą – beveik 66,7 proc. punktais daugiau.

Sukčiavimo atvejų analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – auga telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai. Gruodžio mėnesį itin padaugėja netikrų internetinių parduotuvių, kurios vilioja pigių kalėdinių dovanų ieškančius vartotojus. 

LBA kviečia gyventojus ir toliau skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, įspėti vyresnius artimuosius ir dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčius. Aktualios informacijos galima rasti internetinėje svetainėje atpazinksukciu.lt.   

Ekspertai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Gyventojai, susidūrę su sukčiais, kviečiami dalintis savo patirtimi: LBA ragina apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Pateiktos istorijos nuasmeninamos ir vėliau pateikiamos svetainėje atpazinksukciu.lt bei viešinamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

Jeigu vis dėlto kyla įtarimų, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, raginama nedelsiant kreiptis į savo kredito įstaigą ir į policiją.