Bankų teikiamas finansavimas – populiariausias būdas gauti lėšų įmonės plėtrai. Tačiau toli gražu ne vienintelis. Anot ekspertų, kiekvienas skaidriai ir atsakingai veikiantis verslas gali svarstyti apie žingsnį į vertybinių popierių rinką. Vienas pirmųjų iškylančių klausimų – kuriuo keliu: akcijų ar obligacijų emisijos – eiti? Ekspertai ir praktikai akcentuoja, kad kiekvienas iš jų turi savo pranašumų ir lengvai pritaikomas konkrečios įmonės situacijai bei poreikiams.
Mitai ir stereotipai – akivaizdžiai kapitalo rinkų plėtrą stabdantys dalykai. Ekspertai pastebi, kad pranašumų, kodėl bendrovėms verta listinguotis biržoje – apstu, ir jie susiję ne vien su finansavimu, bet ir su tokiais versle svarbiais reputacijos aspektais, kaip žinomumas bei skaidrumas.
Apsisprendimui – keli skirtumai
Platinant akcijas, pritraukiama pildomo kapitalo verslo plėtrai, augimui, įsigijimams ir pan. „Išplatinus dalį akcijų, pagrindiniai akcininkai išlaiko įmonės kontrolę ir tuo pačiu pritraukia naujų investuotojų, tačiau taip pat tai gali būti būdas pasitraukti esamiems akcininkams. Akcijų platinimas prisideda prie įmonės žinomumo, patikimumo, skaidrumo didinimo, reputacijos stiprinimo – įmonė atsiranda vietinių ir tarptautinių investuotojų žemėlapyje. Paprastai išplatinus akcijas pagerėja skolinimosi sąlygos bankuose, įmonė pakyla į kitą brandos lygį“, – pabrėžia „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos vadovas Saulius Malinauskas.
Obligacijų emisiją „Nasdaq“ pataria rinktis bendrovėms, siekiančioms pritraukti kapitalo ilgalaikėms investicijoms ir norinčioms išlaikyti sprendimų laisvę bei skolinimosi sąlygų kontrolę: išleidus obligacijas, nesikeičia akcininkų struktūra, nes obligacijos nėra nuosavybės vertybiniai popieriai.
„Tai – lankstesnis finansavimas, kadangi obligacijų atveju yra mažiau įkeitimų bei kitų įpareigojimų, o priklausomybė nuo bankų sumažėja, kadangi įmonė turi jau kelias galimybes pasiskolinti“, – sako S. Malinauskas.
Naujoji verslo higiena
2019 m. pabaigoje suplanuotos 5 mln. Eur obligacijų emisijos pirmąją 3 mln. Eur dalį „Nasdaq Vilnius“ biržoje išplatino „InMedica“, medicinos klinikų tinklą valdanti bendrovė. Nerijus Drobavičius, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ partneris ir „InMedica“ valdybos pirmininkas, pasakoja, kad privataus kapitalo fondas investavo į šį medicinos verslą, siekdamas išplėsti įmonės veiklos apimtis tiek geografiškai, tiek paslaugų spektro prasme. Bendrovės galimybės plėtrą finansuoti bankinėmis paskolomis buvo ribotos, nes įmonė neturėjo nekilnojamojo turto, o istorinė EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) buvo nedidelė ir „jauna“.
„Šios aplinkybės mus atvedė į obligacijų rinką. Sėkmingai išplatinus pirmąją 3 mln. Eur obligacijų emisiją, atsirado daugiau veiksmų laisvės ir drąsos investuoti tiek į organinę plėtrą, tiek į klinikų įsigijimą. Antrąją emisijos dalį, nepaisant pandemijos, sėkmingai išplatinome 2020 m. birželį. Įsitikinome, kad investuotojai tiki bendrove, jei ji turi viziją ir aiškų planą, kaip bus panaudotos pasiskolintos lėšos. Jas, kaip jau minėta, nukreipėme naujų įsigijimų finansavimą ir naujų įstaigų atidarymą. Pasinaudojus obligacijų emisija išplėtėme „InMedica“ tinklą, padidinome paslaugų prieinamumą savo pacientams“, – pasakoja N. Drobavičius.
Dalia Augaitė, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, drąsina bendroves, svarstančias apie obligacijų emisiją, tačiau nuogąstaujančias dėl sudėtingo emisijos platinimo proceso.
„Baimės akys būna plačios iš pradžių, tačiau kartą išplatinus emisiją, viskas atrodo paprasčiau ir vėliau nesunkiai pakartojama. Obligacijų emisija – alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, o turint pasirinkimą, užsitikrinama ir didesnė veiksmų laisvė versle. Žinoma, leidžiant emisiją, reikia parengti tam tikrų dokumentų paketą ir prisiimti įsipareigojimus dėl informacijos atskleidimo, kurie nėra privalomi nelistinguotoms bendrovėms. Tačiau dokumentai, kai leidžiamos obligacijų emisijos iki 8 mln. Eur, nėra itin sudėtingi, ir pagrindinis iš jų – emisijos Informacinis dokumentas, kuriame išvardijamos obligacijų sąlygos ir atskleidžiama pagrindinė informacija apie emitentą, jo verslą ir investuotojų prisiimamą riziką. Kalbant apie skaidrumo didinimą, galima paminėti informacijos apie akcininkus ir vadovus, reikšmingus verslo sandorius atskleidimą. Vis dėlto tai nėra vien pareiga, o ir nauja verslo higiena, smarkiai prisidedanti didinant įmonės skaidrumą ir gaunant naudos pačiai įmonei“, – pabrėžia D. Augaitė.
Pateko tarp lyderių
Bene ryškiausiu pastarojo meto Lietuvos kapitalo rinkos įvykiu tapo „Ignitis grupė“ prieš pusantrų metų įvykdytas IPO, kurio metu buvo pritraukta 450 mln. Eur kapitalo. Tai – antroji valstybės valdoma kompanija, kuri po 20 metų pertraukos įvykdė viešą akcijų platinimą ir listingavo akcijas „Nasdaq Vilnius“ Baltijos šalių biržos pagrindiniame prekybos sąraše. Šiuo metu „Ignitis grupė“ kapitalizacija yra apie 1,4 mlrd. EUR.
Kaip pažymi Jonas Rimavičius, „Ignitis grupė“ finansų vadovas, IPO leido pasiekti kitą brandos lygį. Pirmiausia – pritraukiant tarptautinius talentus, sukaupusius patirtį lyderiaujančiose pasaulio energetikos įmonėse, tokius kaip naujasis „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelens. Didieji tarptautiniai investuotojai kelia aukštesnę kartelę beveik visose srityse: nustatant tikslus, laikantis finansinės disciplinos, mokant dividendus bei laikantis geriausių ESG praktikų. „Tai lemia, kad po IPO lyginamės nebe su vietiniais žaidėjais Baltijos šalyse, o su pasauliniais energetikos lyderiais“, – sako J. Rimavičius.
Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio Lietuvoje vadovas, pastebi, kad IPO prasideda nuo akcininkų idėjos. Poreikis vykdyti IPO atsiranda tuomet, kai įmonei reikia papildomų lėšų plėtrai arba nusprendžiama įvertinti, ar iš dalies realizuoti sukurtą įmonės vertę. Pasiruošimas IPO yra kompleksiškas ir intensyvus procesas, kurį įgyvendinti padeda pasirinkti konsultantai ir netrukus po to suformuota reikalingų sričių ekspertų komanda. J. Kvedaravičiaus vertinimu, visas IPO procesas, įskaitant pasiruošimą ir viešąjį platinimą, trunka apie 6–7 mėn.
Laukiama pokyčių
Šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija (LBA), „Nasdaq“ ir Lietuvos bankas sutelkė jėgas gvildendami vertybinių popierių rinkos temą: nuotolinių renginių ciklas su ekspertais ir praktikais sulaukė šimtų dalyvių. Anot dr. Eivilės Čipkutės, LBA prezidentės, susidomėjimas nuteikia viltingai, juolab kad Lietuvos kapitalo rinkoje jau šiemet numatomi reikšmingi pokyčiai, kuriuos turėtų paskatinti Lietuvos banko (LB) parengtas kapitalo rinkos plėtros priemonių planas.
Jį įgyvendinus tikimasi kapitalo rinkos augimo, didesnio šalies patrauklumo nacionaliniams ir užsienio investuotojams. Diskusijos apie tai, kodėl Lietuvos kapitalo rinka nėra pakankamai aktyvi, trunka jau kurį laiką. Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad įgyvendinamos naujos priemonės turėtų pralaužti ledus šioje srityje.
LB tikisi, kad įgyvendinus priemones iki 2025 m. reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trimis ketvirtadaliais.
„Nasdaq“ duomenimis, per pastaruosius keletą metų į Baltijos rinką atėjo 17-a naujų akcijų emitentų. Baltijos reguliuojamą rinką papildė 7 emitentai, iš jų 4 – pakankamai didelės kapitalizacijos: Talino uostas, „Ignitis grupė“, „Coop bankas“ ir „Enefit Green“.
