Bekontakčiai atsiskaitymai nuosekliai populiarėja: Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį beveik 70 proc. mokėjimų kortele parduotuvėse buvo atlikta bekontakčiu būdu, be to, apie 10 proc. sudarė atsiskaitymai išmaniaisiais įrenginiais.
Pernai pirmąjį ketvirtį apie 50 proc. mokėjimų banko kortele fizinėse parduotuvėse buvo atlikti bekontakčiu būdu, o šių metų pirmąjį ketvirtį bekontakčiai mokėjimai sudarė beveik 70 proc. atsiskaitymų. Bekontakčiu būdu dažniau atsiskaitoma už nedideles vertės pirkinius, tačiau vidurkis pamažu auga: LBA duomenimis, pernai vidutinė vieno bekontakčio mokėjimo suma Lietuvoje sudarė apie 10 eurų, šiemet – apie 14 eurų.
„Lietuvoje veikiančių bankų klientai mielai naudojasi išmaniosiomis technologijomis, todėl rinkos dalyviai siūlo vis daugiau šiuolaikiškų mokėjimo sprendimų. Šiuo metu Lietuvoje bekontakčiu būdu galima atsiskaityti mokėjimo kortele, išmaniuoju telefonu, mokėjimo žiedu, išmaniuoju laikrodžiu ar prie telefono tvirtinamu lipduku – klientai gali rinktis jiems patogiausią iš įvairių saugių priemonių“, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Šiuo metu bekontakčiam mokėjimui kortele taikomas 50 eurų limitas. Savo ruožtu telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu bekontakčiu būdu galima atsiskaityti ir didesne suma. Ši priklauso nuo kliento dienos atsiskaitymų limito ir jo naudojamo įrenginio operacinės sistemos.
LBA specialistai atkreipia dėmesį, kad bekontakčių mokėjimų funkciją valdo pats klientas – banko programėlėje tereikia įjungti arba išjungti galimybę atsiskaityti bekontakčiu būdu.
Kartais atliekant bekontaktį mokėjimą Jūsų bus paprašyta įvesti PIN kodą, net jei pirkinio suma bus mažesnė nei nustatytas limitas. Tai papildomas saugumo sprendimas, kuris leidžia įsitikinti, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas. Bekontaktėse kortelėse yra įdiegta speciali apsaugos funkcija, kuri užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę, reikalinga atsiskaityti pinigų suma bus nuskaityta tik vieną kartą.
Taip pat verta banko programėlėje aktyvuoti ir pranešimų funkciją, kad galėtumėte nesijaudinti dėl kortelės saugumo. Kiekvieną kartą atsiskaičius bekontakčiu būdu jūsų išmaniajame įrenginyje pasirodys pranešimas su atlikto mokėjimo suma ir lėšų gavėju. Tad net jei pamestumėte mokėjimo kortelę ir kažkas ja pasinaudotų, iškart tai sužinotumėte ir galėtumėte kortelę užblokuoti.
Atsiskaitymas išmaniąją apyranke, žiedu ar panašiais įrankiais primena mokėjimus bekontakte kortele – jiems taip pat taikomas 50 eurų limitas, o bekontakčio atsiskaitymo funkciją galima įjungti arba išjungti. Tuo metu bekontakčiu būdu atsiskaitant telefonu naudojami biometriniai duomenys – piršto antspaudas, veido atvaizdas arba slaptažodis, kad pametus išmanųjį įrenginį kitas asmuo negalėtų atlikti mokėjimo.
Anot dr. E. Čipkutės, mokėjimo įrankių įvairovė leidžia iš jų pasirinkti tokį, kuris labiausiai atitinka individualius kliento poreikius bei gyvenimo būdą. Išsipūtusi piniginė – praeities atributas, mat šiomis dienomis kompaktiškos elektroninės laikmenos perima vis daugiau mums kasdien reikalingų funkcijų. LBA duomenimis, šiuo metu spartesnis bekontakčių atsiskaitymų augimas stebimas būtent išmaniųjų įrenginių kategorijoje.
Norint bekontakčiais mokėjimais naudotis išmaniuosiuose įrenginiuose su „Android“ operacine sistema, tereikia atsisiųsti banko programėlę ir joje aktyvuoti bekontakčių atsiskaitymų funkciją. Naudojantys „Iphone“ telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį su „iOS“ operacine sistema, tai gali padaryti pridėję bekontaktę mokėjimo kortelę prie programėlės „Apple Pay“.
Atsiskaitymams „Android“ telefonu perkopus 150 eurų limitą, gali būti taikomi papildomi saugumo reikalavimai – sistema paprašys prisijungti prie programėlės ir patvirtinti asmens tapatybę turimu įrankiu. Už prekę ar paslaugą atsiskaitant „Apple Pay“ programėle, taikomi standartiniai mokėjimo kortelės pirkinių limitai.
