Ar patikite savo asmeninius duomenis žmogui, kurį, pavyzdžiui, sutinkate gatvėje? Įsivaizduokime, praeivis lyg tarp kitko kreipiasi: „Sveiki, man atrodo, jūsų „Google“ paskyra nulaužta, gali pavogti ir jūsų banko duomenis. Ateikite čia ant suoliuko, padėsiu“. Kiek žmonių tuo patikėtų, susidūrę realiai? O atsiliepę į telefono skambutį iš neva „Google konsultanto“ – sutrinka ir praranda nemenkas sumas.
Lietuvoje pastaruoju metu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio sukčiavimo, kuomet piktadariai pasinaudoja „Google“ vardu. Schema – pasikartojanti: žmogui skambinama iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus apsimetėlis esą „Google darbuotojas“ papasakoja istoriją, kad buvo įtartinai prisijungta prie vartotojo „Google“ paskyros, o asmens vardu mėginama pasiimti paskolą, todėl reikia susisiekti su banku, pateikiant prisijungimo duomenis. Dažniau taip susisiekia rusakalbiai sukčiai, bet įmanoma sulaukti skambučio ir lietuviškai.
„Pastaruoju metu girdime apie pasikartojančius atvejus, kai pirminis sukčiaus kontaktas įvyksta, fiktyviai prisistatant „Google“ darbuotoju. Žmogus įbauginamas, neva nulaužta jo elektroninio pašto paskyra, mėginama pasisavinti pinigų iš jo banko sąskaitos. Tuomet į kliento įrenginį atsiunčiama nuoroda ir užsikuria skaudžios apgaulės procesas – atsiuntus fiktyvią nuorodą, pasisavinami banko kliento duomenys arba klientas, pasidalinęs su sukčiais savo duomenimis, suteikia jiems galimybę patvirtinti kredito gavimą kliento vardu. Norime dar kartą priminti – įmonės Lietuvoje negali skambučio metu jūsų sujungti su banku, kredito unija ar policija, nėra tokios praktikos. „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, todėl geriausias atsakymas, sulaukus „Google“ skambučio – kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – paaiškina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Kaip jau yra informavusi Lietuvos policija, pastaruoju metu, prisidengdami „Google“ vardu, sukčiai iš gyventojų yra išvilioję įvairias sumas, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
Kai kurie apgauti asmenys, sutrikę dėl gan sudėtingos sukčiavimo schemos, piktavaliams netgi yra patikėję savo banko mokėjimo korteles – neva banko kurjeriams, atvykusiems į namus, įteikė turimas korteles ir jų PIN kodus.
Sukčiai metodus išdailina iki tokio lygmens, kad nebūtinai iš karto taikosi į pinigus – pasinaudoję prisijungimais prie vartotojo paskyrų, savo „taikinio“ įrenginiuose įdiegia neva antivirusines, o iš tiesų kenkėjiškas programas, kurios suteikia galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.
Keletas žingsnių, kurie leis išvengti apgaulės
