Filmuose matyti scenarijai, kuriuose finansiniais ar politiniais sumetimais veikiantys programišiai sukelia sąmyšį valdžios sluoksniuose arba versle, šiais laikais nebeprimena fantastikos. Padirbtos asmens tapatybės, apsimetėlių skambučiai, suklastotos sąskaitos faktūros, nutekinti asmeniniai ar verslo duomenys ir išpirkų reikalavimai – visus šiuos apgavysčių metodus sieja tai, kad nusikaltimai vykdomi pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Todėl skaitmeninis išprusimas tapo įgūdžiu, reikalingu ne tik tinkamai atlikti kasdienes darbo funkcijas, bet ir užtikrinti savo ir savo lėšų saugumą.
Pastaraisiais dešimtmečiais, kalbėdami apie skaitmeninį raštingumą, dažniausiai turėdavome galvoje gebėjimą naudotis kompiuteriu ir išmaniaisiais įrenginiais: sukurti dokumentą, jį redaguoti, surasti reikalingą informaciją interneto svetainėse, galiausiai – naudotis bankų, asmens tapatybės patvirtinimo bei kitomis išmaniosiomis programėlėmis bei, žinoma, pokalbių programomis ir socialiniais tinklais.
Tačiau šiais dirbtinio intelekto ir daiktų interneto laikais, kai visa mūsų rutina vienaip ar kitaip yra susijusi su technologijomis, bazinių naudotojo įgūdžių nebeužtenka. Turime suprasti, kad skaitmeninėje erdvėje kiekvienas iš mūsų esame sukčių taikinys, o dėl technologijų pažangos nusikaltėlių atakos iš pirmo žvilgsnio gali net nesukelti įtarimo.
Patarimų, kaip elgtis skaitmeninėje erdvėje, kad netaptumėte sukčių taikiniu arba laiku užkirstume kelią sukčiavimui, galima pasisemti iš populiarių kino filmų ir pastarųjų metų įvykių.
Nusikaltėlių duona – vartotojų duomenys
2018 metų filme „Didysis nulaužimas“ (angl. The Great Hack) pristatoma duomenų analizės ir manipuliacijos jais sistema. Kino juostoje nagrinėjamas visame pasaulyje nuskambėjęs skandalas, paaiškėjus, kad bendrovė „Cambridge Analytica“ ne vienerius metus rinko socialinių tinklų vartotojų duomenis ir juos pardavinėjo politinės reklamos kampanijoms organizuoti.
Nutekintų vartotojų duomenų istorijų per pastarąjį dešimtmetį paaiškėjo ne viena – nuo jų kentėjo net pasaulinės technologijų milžinės, tokios kaip „Yahoo“ ar „Facebook“. Pavyzdžių buvo ir Lietuvoje, kai grožio klinika ar dalijimosi automobiliais paslaugų teikėja patyrė programišių atakas, kurių metu buvo surinkti jų klientų prisijungimo prie paskyrų duomenys.
Šios istorijos mums primena, kad asmeniniai duomenys yra pagrindinis sukčių taikinys. Todėl kiekvienos asmeninės paskyros, sukurtos kurioje nors interneto svetainėje ar išmaniojoje programėlėje, slaptažodis turi būti unikalus ir sudėtingas. Tam galima pasitelkti papildomus slaptažodžių valdymo įrankius, pavyzdžiui, programėlę, kuri parinks ir išsaugos unikalų slaptažodį kaskart, kai registruosite naują interneto paskyrą, arba atskiru slaptažodžiu saugomą programėlę, kurioje galite susirašyti ir išsisaugoti savo slaptažodžius.
Taip pat svarbu apsaugoti savo elektroninio pašto dėžutę ir socialinių tinklų paskyras dviejų žingsnių autentifikavimu (angl. 2FA). Šio apsaugos sprendimo pagrindas – dviejų įrenginių naudojimas, pavyzdžiui, kompiuterio ir telefono. Prisijungdami prie savo el. pašto dėžutės, turėsite suvesti ne tik slaptažodį, bet ir į mobilųjį telefoną gautą unikalų kodą – taip užtikrinama, kad net jei jūsų prisijungimo duomenys tapo kažkam prieinami, nusikaltėliai negalės jais pasinaudoti neturėdami antrosios autentifikavimo priemonės.
Žmogus pats valdo, ką skelbia internete
Pernai pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Socialinė dilema“ (angl. The Social Dilemma) režisierius Jeffas Orlowskis nagrinėja, kokį poveikį socialiniai tinklai turi žmonių psichologijai ir kaip jie gali būti išnaudoti manipuliacijai. Filme atskleista neigiama šių platformų algoritmų pusė – diegiama priklausomybė nuo turinio stebėjimo ir jo kūrimo, netikrų naujienų bei reklamų plitimas.
Turbūt ne kartą internete esate pastebėję reklaminių įrašų, kuriuose vaizduojamos žinomos Lietuvos asmenybės, neva siūlančios investuoti į kriptovaliutas ar kitą investicinį objektą. Tokie įrašai ir panašios manipuliacijos garsiais vardais socialiniuose tinkluose įsiterpia į tikrų naujienų srautą, todėl juos atpažinti yra sudėtinga. Pastaruoju metu taip pat galite susidurti ir su netikrų elektroninių parduotuvių ar paramos prašytojų skelbiamu turiniu.
Ekspertai sako, kad vienintelis būdas išvengti nemalonių situacijų socialiniuose tinkluose ar kitose bendravimo platformose, pavyzdžiui, elektroniniame pašte – visada prisiminti, jog jei jus pasiekė informacija, kurios specialiai neieškojote, vertinti ją reikia skeptiškai. Neatsakinėkite į žinutes, gautas iš nepažįstamų asmenų, neatidarinėkite elektroniniuose laiškuose pateiktų nuorodų. Būkite kritiški ne tik reklaminiam, bet ir naujienų turiniui.
Socialiniai tinklai yra puikus įrankis, padedantis bendrauti su artimaisiais ir draugais, tačiau prieš keldami informaciją į savo paskyrą prisiminkite, kad ji skaitmeninėje erdvėje išliks amžinai. Todėl viešai dalintis pernelyg asmeniška informacija, nuotraukomis, kurios leistų suprasti, kur dažniausiai lankotės ar kokią programinę įrangą naudojate, nevertėtų. Socialinių tinklų paskyros yra tarsi sukčių ir programišių darbo knyga, kurioje jie ieško atsakymų savo esminei užduočiai – pasiekti asmenį ir jį suklaidinti. Tad šykštėti informacijos nėra blogas sprendimas.
