Kylančios palūkanos ir infliacijos tempai gyventojus, ypač – turinčiuosius paskolų, skatina apdairiau planuotis finansus. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena: jeigu asmeninė finansinė situacija blogėtų ir grėstų nesklandumais grąžinant paskolas, nereikėtų neigti problemos. Pirmiausia vertėtų peržiūrėti savo biudžetą, o įvertinus jį, neatidėlioti situacijos aptarimo su banku.
Šalyje veikiantys bankai šiuo metu sulaukia tik pavienių užklausų dėl paskolų ar kitokių finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo. Vis dėlto rekomenduojama pasiruošti įvairiems scenarijams. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų turimų paskolų susietos su EURIBOR tarpbankine palūkanų norma, kuri šiuo metu kyla. Tai neišvengiamai atsiliepia sumai, kurią kas mėnesį reikia sumokėti kredito įstaigai grąžinant paskolą.
„Iškilus nesklandumams labai svarbu kuo skubiau imtis priemonių, kad problemos neįsisenėtų. Laiku nesumokėjus paskolos įmokų, bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, kas reiškia dar didesnes finansines problemas. Todėl labai rekomenduojame nelaukti kritinio momento, o į savo banką kreiptis tuomet, kai pradeda kilti klausimų. Tada ir sprendimo variantų gali būti daugiau“, – sako LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Kilus finansiniams sunkumams, pirmiausia vertėtų iš naujo įvertinti savo finansines galimybes – peržiūrėti išlaidų sąrašą ir kai kurių atsisakyti. Prioritetas – būtinosios išlaidos: maistas, būstas, transportas. Nebūtinomis laikomos išlaidos laisvalaikio kelionėms, pramogoms. Kiekviena situacija yra individuali, bet, norint sutaupyti, reikia ją įvertinti kritiškai ir paieškoti būdų išlaidų pozicijas pakeisti pigesnėmis alternatyvomis, bent laikinai atsisakyti nebūtinųjų dalykų.
Jeigu aišku, kad finansiniai sunkumai yra laikini, į paskolą suteikusį banką galima kreipti dėl paskolų įmokų mokėjimo atidėjimo. Priklausomai nuo banko ir paskolos rūšies, atidėjimo laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki vienerių metų. Finansinių įsipareigojimų turintiems bankų klientams LBA primena, kad šios priemonės nėra taikomos automatiškai – tam reikia kreiptis į banką. Gyventojams patariama savo bankui apie kylančius sunkumus pranešti faktiškai netekus pajamų ar joms sumažėjus, nelaukiant, kol pradės kauptis skola.
Įsivertinus, kad gali prireikti ilgalaikio paskolos pertvarkymo, taip pat reikėtų pasitarti su banku. Kiekvienu atveju problemos sprendimas parenkamas individualiai, priklausomai nuo kliento situacijos, paskolos tipo ir konkrečios sutarties sąlygų. Pavyzdžiui, bankas gali pasiūlyti tiek paskolos atidėjimą, tiek paskolos gražinimo termino pratęsimą. Bankai taip pat gali pasiūlyti užfiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui – pavyzdžiui, 5 metams. Tokiu atveju būtų taikomos vadinamosios ilgalaikės kintamosios palūkanos. Tiesa, šiuo metu jos yra pastebimai aukštesnės už 6 mėn. EURIBOR, nes tai yra su draudimo rizika susijęs sprendimas.
Jeigu asmens ar šeimos biudžeto situacija atrodo stabili, o ateities perspektyvos – apibrėžtos ir šviesios, puiku. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad finansiškai palankus laikotarpis yra ir metas, kai reikėtų pasiruošti galimiems pokyčiams ateityje, sukaupiant pakankamą rezervą. Šį patartina turėti kiekvienam. Finansinio raštingumo ekspertų vertinimu, rezerve rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių atlyginimų dydžio sumą.
Savo ruožtu šiuo metu ketinantiesiems imti paskolą rekomenduojama apdairiai apsvarstyti galimybę prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus, kiek galima objektyviai įsivertinti savo finansinę situaciją ir ateities scenarijus. Tai atlikti padės ir kredito įstaigų siūlomos skaičiuoklės: finansų įstaigos vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais, kurie numato, kaip vertinti, ar asmuo yra pajėgus gauti paskolą ir ją vėliau grąžinti.
