Rugpjūčio mėnesį LBA kreipėsi į Europos Komisiją pateikdama skundą dėl neteisėtos valstybės pagalbos įvedant solidarumo mokestį. Savo skunde asociacija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymų rengėjų sukurtas modelis iškreipė konkurenciją: dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip šiems teikiama neteisėta valstybės pagalba ir galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Europos Komisija šią savaitę informavo asociaciją, kad nagrinėdama šį klausimą netrukus kreipsis į Lietuvos institucijas, atsakingas už solidarumo mokesčio įvedimą.

Skunde akcentuojama, kad konkurencija iškraipoma nuo mokesčio atleidžiant tik tam tikras finansų įstaigas, kai tuo metu visos finansų įstaigos – nesvarbu, ar jos patenka į mokesčio taikymo sritį, ar ne, – konkuruoja toje pačioje rinkoje ir dėl tų pačių klientų. Tad siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pavyzdžiui, nediskriminavimo principui. Jokie kiti ekonomikos sektoriai, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nebuvo.

LBA primena, kad kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai bloginama jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.

Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, šalies finansinių paslaugų rinkoje šiuo metu iš viso veikia 13 bankų, 6-ių bankų, registruotų kitose jurisdikcijose, filialai, 2 centrinės kredito unijos ir 59 kredito unijos. Apie savo veiklą Lietuvoje taip pat yra pranešę 344 ES bankai, neturintys atskiros buveinės ar filialo šalyje.