Europos bankų federacijos (EBF) valdyba išreiškė įsitikinimą, kad Europa negalės susidoroti su pagrindiniais iššūkiais be bankų sektoriaus, atsižvelgiant į strateginį bankininkystės vaidmenį užtikrinant ir teikiant gyvybiškai svarbų finansavimą Europos ekonomikai. Tam, kad sklandus procesas taptų realybe, reikalingas aiškus supratimas, kaip bankai, veikdami kartu su kapitalo rinkomis, gali tapti efektyviu Europos sėkmės katalizatoriumi. Taip pat būtina užtikrinti, kad bankų reguliacinė aplinka Europos šalyse būtų vienoda ir paprastesnė.

„Ateinantys penkeri metai gali būti Europos konkurencingumo lūžis. Norint užtikrinti Europos piliečių gerovę, paskatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir sukurti strateginę autonomiją, reikia pasirūpinti papildomu finansavimu ir investicijomis. Kad tai pasiektume, mums reikia reguliavimo ir priežiūros sistemos, kuri skatintų konkurencingumą. Tai apima prioritetų teikimą kapitalo rinkų integracijai, bankų sąjungos užbaigimą ir strateginės Europos skaitmeninių finansų paslaugų vizijos kūrimą. Europos bankai vaidina itin svarbų vaidmenį ekonomikoje ir visuomenėje. Suvokdami tai esame pasiryžę bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sustiprintume Europos pozicijas pasaulinėje arenoje ateinančioms kartoms“, - EBF valdybos posėdyje gegužės mėnesį pareiškė EBF valdybos prezidentas ir „Deutsche Bank“ generalinis direktorius Christianas Sewingas.

„EBF atkreipia dėmesį į fundamentalią problemą, būdingą visoms Europos Sąjungos šalims ir Lietuva čia ne išimtis – kredito įstaigų sistemoje lėšų yra, tačiau dėl perteklinio reguliavimo, biurokratijos, nesusikalbėjimo ir kitų priežasčių šie pinigai ne visada gali būti efektyviai paskirstyti į realią ekonomiką. Turėdama didelius kapitalo resursus ir aukščiausio lygio kompetencijų, Europa vis labiau atsilieka inovacijų lenktynėse nuo JAV ir kai kurių Azijos šalių. Norėtųsi, kad EBF raginimus išgirstų ne tik kolegos finansų rinkose, bet ir centriniai bankai bei sprendimų priėmėjai. Bendromis jėgomis galima išlaisvinti tikrąjį Lietuvos ir visos Europos potencialą“, - pažymėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Anot EBF valdybos, bankų reguliavimo sistema tapo pernelyg sudėtinga. Procesų ir vertinimų supaprastinimas turėtų būti pagrindinis tikslas ateityje, pašalinant įvairių teisės aktų ir įvairių politikos priemonių rinkinio elementų perteklių. Reguliavimo auksinimas (angl. gold-plating) yra neveiksmingumo šaltinis, todėl į jį reikėtų atkreipti dėmesį.

Bankų sektorius, reguliavimo institucijos ir priežiūros institucijos turėtų dirbti kartu, kad sukurtų reguliavimo ir priežiūros sistemą, kuri leistų Europos bankų pramonei išlikti konkurencingai pasaulinėse rinkose.

Jau minėta, kad Europos investicijų atotrūkis siekia 1 trilijoną eurų per metus. Todėl itin svarbi tolimesnė kapitalo rinkų integracija ir plėtra. Šiuo metu Europos kapitalo rinkų konkurencingumas mažėja, ypač lyginant su JAV. Tai kelia grėsmę Europos ekonomikos augimui ir jos gebėjimui finansuoti naujoves, remti ekologišką ir skaitmeninę transformaciją bei tenkinti senėjančios visuomenės poreikius. Tačiau Europos poreikių negali patenkinti vien bankai ar vyriausybės – privataus kapitalo sutelkimas per kapitalo rinkas yra esminis žingsnis kuriant įtraukesnę ir veiksmingesnę finansavimo sistemą. Pirmenybė turi būti teikiama priemonėms, kurios gali greitai padidinti finansavimo pajėgumus, pavyzdžiui, atgaivinti sekiuritizavimo rinką.

EBF valdyba pabrėžia, kad vykstant teisėkūros ir techniniams procesams, susijusiems su prieiga prie finansinių duomenų, skaitmeninio euro, mokėjimo paslaugų reglamentu, reikia skirti laiko nuodugniai įsigilinti ir prasmingai diskutuoti. Tinkamai nesureguliuoti procesai nebūtų naudingi, padidintų kibernetinę riziką, taip pat neigiamai paveiktų Europos bankų konkurencingumą ir galiausiai Europos konkurencingumą.

EBF valdybos pranešimą anglų kalba skaitykite čia.

Išsamias EBF rekomendacijos naujai penkerių metų ES teisėkūros kadencijai skaitykite čia.