Lietuvos, Latvijos ir Estijos bankų asociacijos, siekdamos prisidėti prie Europos Sąjungos klimato kaitos mažinimo tikslų, rinkai pristato kartu su bendrove „Deloitte“ parengtą ŠESD emisijų skaičiuoklę. Naudojantis skaičiuokle galima įvertinti pirmojo ir antrojo lygio (angl. Scope 1, Scope 2) ŠESD emisijas, t. y. tiesiogines įmonės ar organizacijos veiklos ŠESD emisijas bei dėl suvartojamos elektros, šilumos energijos išsiskiriančias ŠESD emisijas.

„Emisijų apskaičiavimas yra vienas pirmųjų žingsnių, kurį galima atlikti siekiant pamatuoti vykdomos veiklos poveikį aplinkai. Nauja skaičiuoklė ypač pravers mažoms ir vidutinėms įmonėms, kitoms organizacijoms, kurios nori įvertinti realius duomenis, tačiau nežino nuo ko pradėti. Didžiosios bendrovės savo emisijas jau skaičiuoja pasitelkdamos išorinius ar vidinius ekspertus, tuo metu smulkiesiems verslininkams tai daryti yra per brangu. Todėl inicijavome projektą sukurti paprastą ir nemokamą įrankį, kuris padėtų daugiau įmonių pradėti vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas savo veikloje“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Anot jos, nauja skaičiuoklė sudaryta naudojantis plačiai pripažintomis duomenų bazėmis (DEFRA, AIB, CIBSE ir kt.) ir tarptautiniu ŠESD emisijų skaičiavimo standartu (angl. GHG protocol). Skaičiuoklėje remiamasi nacionaliniais emisijų faktoriais, ji prieinama lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis. Taip pat pateikiama papildoma mokomoji medžiaga.

Europos Sąjungos ir nacionalinės institucijos taiko vis daugiau reikalavimų ir prašo pateikti duomenis, susijusius su organizacijų klimato kaitos mažinimo politika, poveikiu aplinkai. Tokios informacijos vis dažniau reikalauja vartotojai, partneriai, investuotojai.

Informacija apie įmonių ŠESD emisijas tam tikrais atvejais reikalinga ir finansų įstaigoms, kadangi jos atlieka svarbų vaidmenį finansuojant perėjimą prie neutralumo klimato kaitai. Bankai ir kredito unijos turi įgyvendinti Europos centrinio banko lūkesčius dėl finansuojamų ŠESD emisijų atskleidimo, pranešti atitinkamoms institucijoms, kaip kredito įstaiga tvarko socialinius ir aplinkosauginius iššūkius, susijusius su finansuojamais projektais, vertinti, ar jų klientai atsižvelgia į aplinkosauginius tikslus savo veikloje. Kiekvienas bankas ar kredito unija individualiai sprendžia, kokie duomenys yra reikalingi konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teikiamą paslaugą, bendrovės veiklos specifiką.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Europos Sąjungoje itin aktyviai siekiama mažinti nuo 2015 metų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Iki 2030-ųjų ŠESD emisijos turi būti sumažintos 55 proc., palyginti su 1990-aisiais metais buvusiu emisijų lygiu, o iki 2050 m. ketinama pasiekti visišką neutralumą klimato kaitai.