Dar pernai Lietuvos bankas teigė, kad Lietuvos gyventojams taikomi mažiausi įkainiai, palyginti su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis (apibendrinus skaičiuojant būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kainą).  Be to, pasiūlymas fiksuoti krepšelio kainą trijų metų laikotarpiui neatitinka šiuolaikinės ekonomikos dinamikos.

LBA neramina, kad chaotiški, duomenimis nepagrįsti sprendimai mūsų šalies finansų sektoriuje tampa norma, o priežiūros institucijos su rinkos dalyviais nesikonsultuoja, į verslo argumentus – neatsižvelgia.

Siūlomi pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimo pokyčiai, taip pat kaip ir skubiai priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, siunčia neigiamą signalą užsienio investuotojams. Atsižvelgiant į siūlomą naują bazinių paslaugų krepšelio įkainį ir jo skaičiavimo logiką, naujam mažmeninės bankininkystės žaidėjui į Lietuvos rinką įžengti būtų praktiškai neįmanoma. Todėl ilgainiui konkurencija sektoriuje gali mažėti, o tai neigiamai atsilieptų galutiniams paslaugų naudotojams.

Socialinę paramą gaunančių asmenų baziniams krepšeliams bankai jau dabar taiko 50 proc. nuolaidą. LBA palaikytų sprendimą socialinės pašalpos gavėjams mokestį kompensuoti 100 proc., jei kompensavimo mechanizmas veiktų taip pat, kaip būsto šildymo, geriamojo, karšto vandens išlaidų kompensavimo atveju. T. y. šiuos kaštus verslui kompensuotų valstybė.