2024-aisiais Lietuvos bankų sektorius augo stabiliai ir reikšmingai prisidėjo prie šalies ekonomikos plėtros bei visuomenės finansinės gerovės, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per praėjusius metus asociacijai priklausantys bankai ir centrinės kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 415 mln. eurų mokesčių. Be to, bankai papildomai valstybei sumokėjo dar 293 mln. eurų vadinamojo solidarumo įnašo. Tad iš viso jie pernai į valstybės biudžetą sumokėjo 708 mln. eurų.
Lietuvos finansų ir kredito sektoriaus pelningą veiklą 2024-aisiais lėmė pajamos iš palūkanų bei komisinių, aktyviai skolinant gyventojams bei įmonėms ir augant indėlių portfeliui.
LBA vertinimu, augantis skolinimas verslui bei gyventojams liudija stiprų šalies ekonomikos pagrindą, o didėjantis įmonių finansinis aktyvumas, spartesnis investicijų tempas, ypač į atsinaujinančią energetiką, yra ne tik ekonominės pažangos rodiklis, bet ir svarbi sąlyga Lietuvos konkurencingumui tarptautinėse rinkose.
2024–aisiais Lietuvos bankai itin aktyviai skolino verslo subjektams – metinis verslo paskolų portfelio augimas pasiekė 14 proc., o nuo 2021 metų verslo paskolų portfelis padidėjo net 63 proc. Šis augimas buvo spartesnis nei daugelyje euro zonos šalių.
Ne mažiau aktyviai finansuoti ir fiziniai asmenys, noriai investavę į nekilnojamąjį turtą bei tenkinę vartojimo poreikius.
LBA vertinimu, didelę įtaką sėkmingai bankų veiklai padarė ir gerėjęs gyventojų ekonominės padėties vertinimas bei optimistiniai lūkesčiai dėl šalies ekonominės raidos.
Taip pat svarbus veiksnys, prisidėjęs prie sektoriaus sėkmingos veiklos, buvo ir indėlių augimas. Tai padidino bankų galimybes daugiau uždirbti tiek iš kreditavimo veiklos, tiek iš lėšų deponavimo Europos centriniame banke (ECB).
Verta pažymėti, kad 2024 m. pirmą pusmetį bazinės palūkanos, kurios tiesiogiai priklauso nuo ECB palūkanų politikos, tebebuvo aukštos. Tačiau, ECB nuosekliai mažinant jas, antrąjį pusmetį grynosios palūkanų pajamos traukėsi ir ypač sumenko ketvirtąjį ketvirtį. Kita vertus, mažėjant bazinėms palūkanoms, finansų ir kredito sektorius patyrė teigiamą vertybinių popierių persikainojimo efektą.