„Besibaigiantys metai Lietuvos finansų ir kredito sektoriuje sutapo su dideliu aktyvumu teikiant įprastas paslaugas bei analizuojant naujas temas, tokias kaip Europos Sąjungos taksonomija – tvarios veiklos klasifikavimo sistema. Manome, kad kitąmet visų mūsų laukia dar daugiau veiklos diegiant ją praktikoje“, – neabejoja dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Po tylos – paskolų bumas

Po nejaukios tylos, pernai ištikusios skolinimą kartu su galybe kitų 2020-ųjų iššūkių, 2021-aisiais situacija sparčiai taisėsi: bankai ir kredito unijos gerokai padidino kreditavimo apimtis, o labiausiai išsiskyrė būsto ir verslo paskolų segmentai.

„Kredito rinka tiesiogiai atspindi gyventojų ir verslo poreikius bei nuotaiką – gyventojai šiemet aktyviai skolinosi būstui, nes buvo sukaupę daugiau santaupų, be to, dėl pandemijos keitėsi mūsų poreikiai gyvenamajai vietai. Tuo tarpu įmonės šiemet suskubo užbaigti pernai pristabdytus ar pradėti naujus projektus. Kreditavimo apimčių augimas rodo, kad šie metai buvo žymiai aktyvesni – pernai dauguma ekonomikos dalyvių dar vertino pandemijos pasekmes, neskubėjo priimti sprendimų, o šiemet visi supratome, jog nepaisant to, kokių iššūkių dar patirsime, turime žvelgti į ateitį“, – mano E. Čipkutė.

Verslo paskolų srauto metinis augimo tempas buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių verslui buvo paskolinta 75 proc. daugiau lėšų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš viso – 2 105 mln. EUR.

Per trečiąjį metų ketvirtį gyventojams suteiktų būsto paskolų suma buvo 11 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o iš viso bankai finansavo apie 55 tūkstančius būsto pirkimo sandorių.

Anot E. Čipkutės, kredito įstaigos ir ateinančiais metais turėtų užtikrinti didesnes verslo kreditavimo apimtis. Tam postūmį suteiks ir Lietuvos kredito įstaigų pradėtas bendradarbiavimas su Europos investicijų fondu – dėl jo mūsų šalies smulkų ir vidutinį verslą pasieks iš viso apie 621 mln. eurų.

Mažiau grynųjų, daugiau alternatyvų

Šiemet taip pat sparčiai plėtėsi bankų ir kredito unijų teikiamų skaitmeninių finansinių paslaugų spektras, o gyventojai vis dažniau už prekes atsiskaitinėjo mokėjimo kortelėmis. LBA užsakymu bendrovės „Spinter“ 2021-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad per metus reikšmingai – net iki 90 proc. visų apklaustųjų – išaugo besinaudojančių elektronine bankininkyste skaičius.

Vien per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojai mokėjimo kortelėmis apsipirko už 7 420 mln. EUR. Ši suma 16 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Beveik 10 proc. išaugo bankų aptarnaujamų kortelių skaitytuvų skaičius.

„Finansų įstaigos ir toliau plečia skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą sudarydamos kuo patogesnes sąlygas už paslaugas ir prekes atsiskaityti mokėjimo kortelėmis – šitaip kuriama patogesnė aplinka vartotojui, prisidedama prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Kinta ir finansų įstaigos bei jos kliento santykis – viena vertus, į banko skyrių užsukti reikia vis rečiau, kita vertus, siūloma daugiau nuotolinių sprendimų ir įrankių, skirtų investuoti, taupyti, konsultuotis finansinio raštingumo klausimais. Matome, kad klientai tai vertina teigiamai: LBA šiemet atlikto bankų įvaizdžio tyrimo metu daugiau nei 90 proc. respondentų nurodė, jog yra patenkinti savo banku“, – teigė E. Čipkutė.

Šiemet bankai su Lietuvos banku pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė padidinti grynųjų pinigų prieinamumą regionuose – iki 2022-ųjų liepos bankomatų skaičius mūsų šalyje padidės 100 vienetų. Juos planuojama pastatyti tuose miestuose ir miesteliuose, kur, įvertinus grynųjų prieinamumą, jis šiuo metu mažiausias.

2022-ieji – žali

Kitąmet įsibėgės ES Žaliojo kurso įgyvendinimas. Jau dabar bankai kuria į tvarumą orientuotus finansinius produktus ir rengiasi taikyti tvarumo taksonomiją, kuri praktiškai reiškia, kad statinių, automobilių ir ištisų verslo projektų tvarumas taps vienu iš finansavimo suteikimo kriterijų. 

Ši tema tampa vis aktualesnė ir visuomenei. Šiemet LBA užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, apie 42 proc. lietuvių jau dabar rūpi, ar jų pasirinkti finansiniai produktai yra tvarūs. Prognozuojama, kad ateityje šis rodiklis augs.

„Jei šiemet sektoriaus dalyviai daugiau pasakojo, kas yra Žaliasis kursas ir ką tai reiškia įmonėms ir gyventojams, tai kitąmet jau matysime pirmuosius projektus ir rezultatus, – prognozavo E. Čipkutė. – Šia sritį kuruojantys bankų ekspertai mūsų asociacijoje suformavo atskirą tvarumo komitetą, kurio darbotvarkė – itin intensyvi.“

Dėmesys prevencijai

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad augantis skaitmeninių paslaugų populiarumas į elektroninę erdvę pritraukė ir finansinius nusikaltėlius, kurie šiemet iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo 8 mln. EUR, todėl finansinio ir skaitmeninio raštingumo klausimai ateinančiais metais bus dar svarbesni.

„Bankai jau dabar aktyviai įsitraukia į finansinio sukčiavimo prevencijos veiklas, glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, įsitraukė į Pinigų plovimo prevencijos centro taikomą taktinio bendradarbiavimo formatą. Vis dėlto, įvykdytų atakų skaičius rodo, jog skaitmeninio ir finansinio raštingumo ugdymo tempai mūsų šalyje vis dar yra per maži. Tam reikia ne tik finansų rinkos dalyvių, bet ir kitų institucijų įsitraukimo“, – pastebi E. Čipkutė.

Ateinančiais metais tikimasi dar glaudesnio sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo informuojant visuomenę apie atsargaus finansinio elgesio reikšmę – ekspertai sutaria, kad mūsų apdairumas yra vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo sukčiautojų provokacijų.

TOP-10 LBA bei finansų ir kredito rinkos įvykių 2021 metais

1. Populiarėja atsiskaitymai negrynaisiais pinigais. Šių metų trečiąjį ketvirtį atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apyvarta buvo apie 16 proc. didesnė nei pernai. Bankai šiemet aptarnavo daugiau kaip 66 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų – 7 proc. daugiau nei prieš metus.
2. Momentiniai mokėjimai tampa rinkos norma. Apie 90 proc. sąskaitų Lietuvoje šiemet buvo pasiekiamos momentinių mokėjimų paslaugai. Be to, pagal momentinių mokėjimų populiarumą mūsų šalis yra viena iš Europos lyderių –momentiniai mokėjimai sudaro apie 40 proc. visų atliekamų mokėjimų.
3. Aktyvesnė verslo kreditavimo rinka. Naujų paskolų verslui srautas per pirmus dešimt šių metų mėnesių išaugo daugiau nei 75 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Metinis naujų verslo paskolų srauto augimo tempas 2021 m. buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
4. Plečiamas bankomatų tinklas. Šiemet bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė šalyje įrengti dar 100 papildomų bankomatų. Įgyvendinus projektą, ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.
5. Žaliasis kursas įgauna pagreitį. Ateityje bankai pradės taikyti ES tvarumo taksonomiją – savo paskolų portfelius vertins pagal projektų poveikį aplinkai. Šios srities klausimams nagrinėti LBA įsteigtas Tvarumo komitetas. LBA kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių fondų valdytojais bei finansų sektoriaus organizacijomis pasirašė komunikatą dėl drauge įgyvendinamų nulinės CO2 emisijos tikslų. Ši Pasaulio klimato fondo kuruojama iniciatyva pristatyta Glazge, Jungtinėje Karalystėje, šiemet vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP 26.
6. Žaliosios iniciatyvos. Šiemet asociacija surengė ir pirmąją į tvarumą ir žaliąją ekonomiką orientuotą sektoriaus dalyvių konferenciją „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“. LBA taip pat tapo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ nare.
7. Atsinaujinimas. Šiemet veiklos 30-metį paminėjusi LBA atnaujino savo logotipą ir vizualinį identitetą bei atsisakė spausdintų dokumentų. Pokytis ir pasirinktos spalvos – mėlyna ir žalia – simbolizuoja skaitmenizacija ir tvarumu paremtą naująjį Lietuvos bankininkystės etapą, kartu atiduodant pagarbą tris dešimtmečius veikiančios verslo organizacijos istorijai.
8. Įsteigtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Veiklą pradėjo atskiras kompetencijų centras, įsteigtas pasitelkus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kuri sujungė valstybines institucijas ir komercinius bankus.
9. Gyventojų finansinio raštingumo indeksas – 45 balai iš šimto. Šiemet LBA iniciatyva atliktas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad lietuvių žinios apie finansus gerėja, tačiau vis tiek yra per menkos. Šiemet rodiklis sudarė 45 iš 100 galimų balų ir buvo tik dviem balais didesnis nei 2019-aisiais, kai siekė 43 balus.
10. Finansų pamokos jaunimui. LBA kartu su Europos bankų federacija šiemet ketvirtąjį kartą surengė Europos pinigų viktoriną – finansinio raštingumo konkursą 13–15 metų moksleiviams. Nacionaliniame etape varžėsi apie 1000 dalyvių. Tarptautiniame finale Lietuvai atstovavo Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos komanda, greičiausiai atsakiusi į 15-a virtualaus testo klausimų. Šiemet LBA tapo ir VILNIUS TECH universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros organizuojamos Finansų olimpiados 9–12 klasių moksleiviams globėja. Šių metų renginyje dalyvavo daugiau nei 500 moksleivių iš visos Lietuvos.